Antrame skyriuje supažindinama su Lietuvos savivaldybių istorija: pradedant vaivadijomis ir pavietais LDK, savivalda Rusijos jungo ir vokiečių okupacijos metais ir baigiant savivaldos kūrimu 1918–1919 metais Lietuvoje.

Trečiame skyriuje aptariama Lietuvos savivaldos teisinių pagrindų evoliucija: Vyriausybės įsakymai savivaldos klausimais; 1919 m. savivaldybių įstatymas ir jo pakeitimai; 1931 m. savivaldos įstatymas ir jo pagrindiniai dėsniai; įstatymo pakeitimai.

Ketvirtame skyriuje nagrinėjama savivaldos kompetencija ir jos ribos; viešųjų reikalų sąvoka; viešųjų reikalų suskirstymas; įstatymų leidėjų tendencijos savivaldybių kompetencijos atžvilgiu. Taip pat šioje dalyje aptariamos tokios savivaldybių funkcijos: švietimo reikalai, paminklosauga, turizmo skatinimas, socialinė apsauga, sveikatos priežiūra, gyventojų ir jų turto apsauga ir t. t.

Penktame skyriuje supažindinama su savivaldybės organizacija, savivaldos institucijomis, jų sudarymu, kompetencija, tarnautojų teisėmis ir pareigomis.

Šeštame, paskutiniame, skyriuje nagrinėjama savivaldybių finansinė ir ūkinė veikla. Supažindinama su kitų kraštų savivaldybių veikla, su Tarptautinės savivaldybių sąjungos darbo kryptimis.

Vadybinių aspektų „Savivaldybių administracijos“ kurso programoje nėra, ir vadybiniai gebėjimai siekiant užtikrinti efektyvią savivaldybės veiklą neakcentuojami. Dr. P. Barkauskas, dėstęs šią discipliną, buvo ekonomistas, aukštas Vidaus reikalų ministerijos valdininkas.

Disciplinos „Lietuvos politinė ir ekonominė geografija“ programą galėtume drąsiai vadinti geopolitikos kursu, nes čia buvo nagrinėjama Lietuvos padėtis Vakarų ir Rytų kontekste, tranzito galimybės, geografinė valstybių padėtis ir sienų kaita35.

Kitos išlikusios (LCVA) mokomosios programos yra iš teisės šakų disciplinų36.

Apžvelgus keletą Socialinių ir politinių mokslų instituto Administravimo kursų mokomųjų dalykų programų, galima daryti išvadą, kad vis dėlto teisinis viešojo administravimo aspektas nusveria vienintelės dr. P. Lesauskio parengtos „Administracinės organizacijos“ dalyko programos vadybinį aspektą.

Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos Kultūros reikalų departamento Socialinių ir politinių mokslų instituto Administravimo kursai neveikė nė metų. 1940 m. birželio 15 d. sovietų okupacija nutraukė ne tik šių kursų, bet ir Lietuvos valstybės egzistenciją.

Tačiau Administravimo kursų atsiradimas, jų įkūrimas yra svarbus faktas, rodantis, kad tarpukario Lietuvos valdžia suvokė efektyvaus valdininkų darbo prasmę, – juk nuo to labai priklauso ir visos valstybės gerovė.

Taigi galima daryti tokias išvadas: Socialinių ir politinių mokslų instituto Administravimo kursai buvo įkurti siekiant ne tik parengti valdininkus Vilniaus kraštui, bet ir padidinti valdininkų darbo efektyvumą ir geriau pasirengti penktojo dešimtmečio pradžioje numatytai administracinei reformai Lietuvoje.

Šių kursų vadovybė kvietė eiti lektorių pareigas iškilius mokslininkus, valstybės ir visuomenės veikėjus, kad valdininkų mokymas būtų kokybiškas.

Administravimo kursų mokomosiose programose daugiausia vyravo teisinis, bet ne vadybinis aspektas. Tačiau buvo įtraukta gana plati vadybinė „Administracinės organizacijos“ dalyko programa.

Mėginimus įkurti valstybės administravimo kursus ir pradėti sistemines valdininkų rengimo ir jų lavinimo studijas galime vertinti kaip naudingą valstybei inteligentijos poziciją, skatinančią modernius viešojo sektoriaus pokyčius ir efektyvesnę veiklą.

35 LCVA. F. 391, ap. 4, b. 1625, l. 6.

36 Ten pat, l. 18.