Tačiau griežtai apibrėžtuose luominio pobūdžio reikalavimuose galima įžvelgti ir bręstančių reformų nuojautą. Visų pirma kai kurių instrukcijų turinys atskleidžia svarbų dalyką-politiniame ir ūkiniame krašto gyvenime sparčiai ryškėja miestų vaidmuo ir su jais glaudžiai susijusios prekyba bei muitų sistema. XVIII a. pabaigoje pagyvėjęs ekonominis gyvenimas vertė imtis konkrečių priemonių jo plėtotei garantuoti. Žinoma, bajorų požiūris į trečiąjį luomą nebuvo nuoširdus. Tai nulėmė konkrečiai pasakyti asmeniniai interesai ir labai gajus savisaugos instinktas.

Kelios instrukcijos aiškiai rodo Vilniaus¹⁹, kaip svarbiausio Lietuvos miesto, prioritetą. Pačios Vilniaus vaivadijos instrukcijos nurodo, jog „turi būti apsaugota prekybos laisvė; Vilniaus miestas turi gauti teisę savo atstovus siųsti į seimą, o visų miestų gyvenimui sutvarkyti kiekvienoje provincijoje turi būti patvirtintos boni ordinis komisijos”. Trakų²⁰ vaivadijos instrukcija skelbė, jog „reikėtų pašalinti visas kliūtis, varžančias prekybos klestėjimą; būtina paremti prekybą Vilniuje, kur, kaip sostinėje, vyksta daug bajorijos suvažiavimų”.

Pakelti Vilniaus miesto gerovę ir panaikinti Iždo komisijos sprendimą, nuostolingą žydų pirkliams, siūlė Starodubo²¹ pavieto instrukcija, o pašalinti visas kliūtis, trukdančias Vilniaus miesto prekybai, ragino Riečicos²² miestelio atstovai. Su šiais reikalavimais glaudžiai siejasi ekonominiu požiūriu verta dėmesio Mozyriaus²³ seimelio instrukcija, reikalaujanti suvienodinti Lietuvos ir Lenkijos muitų tarifus bei išvaduoti pirklius nuo dvigubų muitų. Atsisakyti dvigubų muitų įvežamos užsienio prekėms siūlo ir Vilniaus vaivadijos instrukcija²⁴. Akivaizdūs ketinimai spartinti prekybinius santykius ir formuoti bendrą šalies rinką.

Dar randame pasiūlymų, kurie ragina Lietuvos asesoriją ir metriką perkelti į Vilnių / Trakų²⁵, Gardino²⁶, Upytės²⁷ seimeliai/bei įkurti du Lietuvos tribunolus Gardine ir Vilniuje /Trakų²⁸, Brastos²⁹, Naugarduko³⁰ instrukcijos/, tačiau šie reikalavimai nebuvo nauji. Juos seimelių atstovai kėlė ir anksčiau.

Taigi į pirmąjį seimo aktą suvažiavę atstovai buvo įgalioti apginti luominius bajorijos interesus. Aiškesnės valstybės pertvarkymo programos Lietuvos delegatai nebuvo parengę. Tačiau didelę įtaką jiems turėjo gerokai radikalesnė Varšuvos viešoji opinija.