|
|
| |
 |
| |
Archyvai (18 Tomas) |
|
| |
|
|
| |
| ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 18 |
Nacionalsocialistinių organizacijų vaidmuo vokiečių iškeldinimo iš Baltijos šalių istorijoje (1939–1941) |
|
| Jakubavičienė Ingrida |
Doktorantė
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto
Naujosios istorijos katedra
Tel. (8 5) 268 72 86
El. paštas: jakubavicienei@one.lt
Įvadas
1939 m. rugpjūtį Baltijos šalys tapo nusikalstamų Hitlerio ir Stalino sandėrių aukomis. Aukomis laikytini ir Baltijos šalyse gyvenę vokiečiai, kurie dėl slaptų Vokietijos ir SSRS susitarimų buvo priverstinai iškeldinti iš savo gimtinės (vokiečiai Baltijos valstybių teritorijoje gyveno nuo XIII a.).
1990 m. atkurta Baltijos šalių nepriklausomybė suteikė galimybę iš naujo įvertinti daugelį praeities įvykių, kurie sovietiniais metais buvo nutylimi, laikyti nereikšmingais arba tyrinėti tik vadovaujantis marksistine ideologija. 1989 m. visuomenei atskleistas Hitlerio ir Stalino suokalbis leido naujai pažvelgti ir į Baltijos šalyse gyvenusios vokiečių mažumos iškeldinimą. Archyviniai dokumentai įrodo, jog vokiečių iškeldinimas iš daugelio Europos valstybių buvo Vokietijos ir SSRS nusikalstamos politikos dalis, šias akcijas vykdė represinės struktūros.
A. Hitleris veikale „Mano kova“ 1 paskelbė Vokietijos nacionalsocialistų partijos (toliau Vokietijos NSDAP)2 tikslą sujungti visus vokiečius į vieną valstybę. Pasak Hitlerio, „Vokiečių tauta neturi jokios moralinės teisės vykdyti kolonijinę politiką, kol jos sūnūs (t. y. po platųjį pasaulį išsibarstę vokiečiai) nėra suvienyti į vieną valstybę“3. Vokietijos NSDAP programoje skelbiama: „Visi, esantys vokiško kraujo, nesvarbu, ar jie šiandien gyvena valdomi danų, lenkų, čekų, italų ar prancūzų vyriausybių, turi būti prijungti prie Trečiojo reicho. (…) Mes neatsisakome nė vieno vokiečio Sudetuose, Elzase-Lotaringijoje, Lenkijoje, Austrijoje.“4 Prieš Antrąjį pasaulinį karą Baltijos šalyse, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, gyveno nemažos vokiečių bendruomenės: Lietuvoje daugiau nei 90 tūkst. (vien Klaipėdos krašte – 60 tūkst.), Latvijoje – 75 tūkst., Estijoje – 30 tūkst. vokiečių5.
---
1 Hitler A. Mein Kampf, Bd. 1–2. München, 1943.
2 Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partija (Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei), įkurta 1919 m., vadovas A. Hitleris.
3 Der Nationalismus. Dokumente 1933–1945. München, 1977, S. 178.
4 Ten pat, p. 177.
5 Murphy E. Nationalism. Washington, 1943, p. 438 (Austrijoje – 6,3 mln., Čekoslovakijoje – 3,5 mln., Lenkijoje – 1 mln. 350 tūkst., Rusijoje – 100 tūkst., Rumunijoje – 800 tūkst., Ukrainoje – 700 tūkst. vokiečių).
|
| 83 |
|
|
|
|
| |
|
|
| |
|
 |
|
dizainas ir programavimas giriaus