kų žydo prasmę. Karaimų ir žydų neskiriantys autoriai32 abi privilegijas „atiduoda“ žydams, tuo tarpu Trakų žydą tik kaip karaimą šifruojantys istorikai33 arba neigia Vytauto Didžiojo privilegijos autentiškumą34, arba ir šį kartą, išskirdami Trakus iš viso LDK istorijos konteksto, mano, jog abi privilegijos buvo suteiktos vien karaimams, nors Vytauto Didžiojo privilegija niekada nebuvo patvirtinta atskirai Trakams. Abi privilegijas karaimams pripažįstantys autoriai, nekreipdami dėmesio į Vytauto pozicijas LDK iki Astravo sutarties, linkę karaimų įkurdinimą Trakuose ankstinti net dešimtmečiu35, aiškindami tuo, kad Vytautas 1388 m. privilegiją suteikė Trakų karaimams, bet ne Brastos žydams, o tai įtikinamai įrodė S. Lazutka ir E. Gudavičius36. Karaimų įkurdinimą Trakuose ankstinti nėra prasmės, nes Vytautas tėvoninius Trakus susigrąžino tik po 1392 m. Astravo sutarties ir tik praėjus keletui metų pradėjo kryptingą Trakų apgyvendinimo politiką, beveik tuo pačiu metu (1397–1398 m.) įkurdindamas mieste totorius ir karaimus ir greičiausiai jau Žilbero de Lanua Trakuose matytus žydus, galbūt Vytauto atkeltus iš Brastos ar Gardino, kur tuo metu buvo gausiausios LDK žydų bendruomenės. Istoriografijoje vos ne vieningai siūlomas Vytauto Didžiojo ir 1441 m. Kazimiero privilegijų suderinamumas (priskiriant jas žydams ar karaimams) neįmanomas dėl privilegijų turinio ir jų sukuriamos juridinės būklės prieštaringumo bei nesuderinamumo. Tiek Vytauto Didžiojo, tiek Kazimiero privilegijos periodiškai ir beveik vienu metu konfirmuojamos, tradiciškai išvardijant visus didžiuosius kunigaikščius, iki tol patvirtinusius privilegijų galiojimą. Nė viename iš Kazimiero privilegijos patvirtinimų, net ir 1776 m.37 privilegiją tvirtinant Stanislovui Augustui Poniatovskiui, kai išdėstomi visi be išimties nuo Kazimiero privilegijos galiojimą patvirtinę LDK valdovai iki paties Poniatovskio, nėra minimas Vytautas, kaip galėjęs suteikti tokio ar panašaus turinio privilegiją Trakų karaimams. Atitinkamai nė viename iš Vytauto Didžiojo privilegijos žydams patvirtinimų nėra paminėtas Kazimieras, kaip kada nors sutvirtinęs šią privilegiją. To neįvertinant ir sutinkant su istoriografijos teiginiu, jog Vytauto Didžiojo 1388 m. privilegija žydams buvo neabejotinai skirta karaimams, reiktų patikėti ir nepateisinamu visų be išimties LDK valdovų kanceliarijų aplaidumu. Ne mažiau šiurkšti būtų ir prielaida, kad Vytauto Didžiojo privilegija, kaip pirminė, buvo duota ir vėliau patvirtinta visai LDK žydų bendruomenei ir karaimams kartu, 1441 m. jau specialiai pastariesiems dovanojant nuolat renovuojamą savivaldą.
Tai, kad egzistuoja dvi skirtingos privilegijos, turinčios skirtingus ir aiškiai apibrėžtus adresatus, įrodo ir abiejų privilegijų turinio analizė. 1507 m.38 žydų bendruomenių, iš jų ir Trakų, prašymu Žygimantas Senasis paskelbia 1388 m. Vytauto Didžiojo privilegiją Brastos žydams galiojančią visai LDK žydų bendruomenei. Tais pačiais 1507 m. Žygimantas Senasis taip pat patvirtina išsamiausią privilegijos Trakų karaimams variantą39, vėliau be pakeitimų (išskyrus 1646 m. Vladislovo Vazos privilegiją) konfirmuojamą ir kitų LDK valdovų. Norint įrodyti lygiagrečiai negalėjusių veikti privilegijų skirtybes, lyginamos esminių jų straipsnių citatos: |
dizainas ir programavimas giriaus