Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai12 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (12 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 12

LIETUVOS MOTERŲ VISUOMENINIS JUDĖJIMAS IR KOVA UŽ POLITINĮ LYGIATEISIŠKUMĄ XX AMŽIAUS PRADŽIOJE

JURĖNIENĖ VIRGINIJA

Moterys, kaip reikšminga demografinė grupė ir svarbi socialinė jėga, visuomenėje galėjo reikštis tik nuo XX a. pradžios. Feministiniai, o vėliau ir demokratiniai judėjimai moterims kaip lygioms padėjo įsitraukti į visuomeninę ir politinę veiklą.

Vakarų Europos parlamentuose nuo XIX a. 9 dešimtmečio buvo svarstoma moterų rinkimų teisė. Anglija buvo pirmoji valstybė, kurioje dar 1867 m. buvo iškeltas politinio lygiateisiškumo reikalavimas, tačiau įstatymą, suteikiantį moterims rinkimų teisę, Bendruomenių Rūmai priėmė tik 1918 m. lapkričio 6 d.

Visiškas politines teises moterims – ir balsavimo teisę, ir galimybę būti išrinktoms – anksčiausiai suteikė Suomija, 1906 m. Suomijos moterims buvo suteikta teisė balsuoti ir už vyrus, ir už moteris. 1907 m. vykusiuose pirmuosiuose rinkimuose buvo išrinkta 19 moterų į 200 narių parlamentą1. Tai sudarė beveik 10 proc. parlamentarų. 12 moterų priklausė Suomijos socialdemokratų partijai.

Lietuvos Valstybės Taryba moterims rinkimų teisę suteikė 1919 m. lapkričio 20 d., priėmusi Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymą. Vėliau spaudoje ne kartą buvo pažymima, kad Lietuvoje, kitaip nei kitose valstybėse, moterys labai lengvai gavo politines teises2.

Moterų judėjimą ir kovą 1905–1908 m. siekiant gauti politines teises tarpukariu nagrinėjo O. Mašiotienė. Ji trumpai apžvelgė pirmuosius moterų veiklos žingsnius iki 1907 m., Pirmąjį Lietuvos moterų suvažiavimą ir vėlesnę veiklą, kai moterų judėjimas skilo į dvi sroves: katalikių ir pažangiųjų3. Sovietinėje Lietuvoje moterų judėjimą labai glaustai aptarė Juozas Jasaitis. Autorius nagrinėjo moterų judėjimą tiek, kiek jis siejosi su rašytojos – visuomenininkės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės veikla4. 1988 m. O. Maksimaitienė paskelbė straipsnį „Pirmieji žingsniai“, kuriame aprašomas Pirmasis Lietuvos moterų

 

 

 

_________________________

1 A. Eismein. Konstitucinės teisės principai. Kaunas, 1932, t. 1, d. 2, p. 104

2 Socializmo išplėtojimas Suomijoje // Kova, 1907, birželio 28.

3 O. Mašiotienė. Moterų politinis ir valstybiniai – tautiškas darbas 1907–1937 m. Kaunas, 1938 (toliau – O. Mašiotienė. Moterų ), p. 47.

4 J. Jasaitis. Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Vilnius, 1972 (toliau – J. Jasaitis, Gabrielė Petkevičaitė), p. 303.

23

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus