Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai4 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (4 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 4

ŠIUOLAIKINĖ LIETUVIŲ ISTORIOGRAFIJA: "TAUTOS" SAMPRATA IR ISTORIJOS METODOLOGIJA

POTAŠENKO GRIGORIJUS

Nagrinėdami istorijos mokslo sąvokas, dažniausiai analizuojame sąvokų sampratas, mėgindami atsekti jų sudarymo kriterijus arba atskirų elementų specifiškumą arba siekdami aiškiau suprasti tam tikrų sąvokų sampratų skirtumus.

Ar nebūtų analizė išsamesnė, jei tyrinėjimą papildytume klausimu - kokios "tautos" sampratos sąsajos su istorijos metodologija? Kaip įvairiai "tautos" samprata suvokiama skirtingų metodologinių pozicijų besilaikančių istorikų.

Imuosi šių klausimų, apžvelgdamas penkių šiuolaikinių lietuvių istorikų knygas ar straipsnius. Istorikų metodologines pozicijas prireikė rekonstruoti "lukštenant" šių tautinio Atgimimo ir XIX a. plačiąja prasme specialistų istorinius tekstus arba remtis kai kuriomis užuominomis.

* * *

Pradinės tezės galėtų skambėti taip: Rimanto Vėbros, Egidijaus Aleksandravičiaus ir Antano Kulakausko "tautos" samprata parodo reakciją prieš ekonomikos vaidmens suabsoliutinimą lietuvių marksistinėje metodologijoje, taigi reakciją prieš monistinę marksizmo istorijos sampratą. Šią reakciją išprovokavo ne tik pasaulėžiūriniai ar ideologiniai, bet Lietuvos istorijos mokslo poreikiai. Istorijos metodologijos ieškojimai šiuos istorikus nuvedė įvairiomis kryptimis: modifikavosi istorijos proceso samprata, kito tyrinėjimo objektai ir tyrinėjimo būdai. Istoriko metodologinės pozicijos, rodos, turėjo glaudžių sąsajų su "tautos" samprata.

1. Profesorių Leoną Mulevičių priskirtume kritinio marksizmo šalininkams. Šiai krypčiai priskirtini ir du kiti knygos "Lietuvių nacionalinis judėjimas iki 1904 m." autoriai - Vytautas Merkys ir Edvardas Vidmantas (apie Rimantą Vėbrą vėliau). L. Mulevičiaus parašytame skyrelyje "Nacijos istorija" skaitome: "Kapitalistinė nacija yra kapitalizmo epochos įvairių klasių ir socialinių sluoksnių antagonistinė bendrija, kuri susidaro kapitalizmo atsiradimo ir įsitvirtinimo laikotarpiu sustiprėjusių ir kokybiškai pasikeitusių ekonominių ir socialinių ryšių pagrindu ir kurią artimai sieja bendra kalba ir teritorija ir tam tikras kultūros, sąmonės bei

176

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus