Kristaus pastebimi aktyvesni samių kontaktai su Pabaltijo finougrais ir skandinavais¹⁶.

Bronzos amžius Mesopotamijoje prasidėjo VI tūkstm. pr. Kr., Europoje – III tūkstm. pr. Kr. Jau XIV a. pr. Kr. bronza lieta beveik visoje Europoje. Jos naudojimas darė įtaką įvairioms gyvenimo sritims – intensyviai pradėta naudoti arklą, ėmė atsiskirti amatai (visų pirma – metalų liejimas, kalvystė), Europoje suintensyvėjo tarpkultūriniai kontaktai, prekyba (pirmiausia metalų žaliava ir dirbiniais).

Rytinę Baltijos pakrantę, neturėjusią bronzos žaliavos, bronziniai dirbiniai pasiekė senajame bronzos amžiuje (1600–1100 m. pr. Kr.) iš Šiaurės Vokietijos ir Skandinavijos metalurgijos centrų¹⁷. Daugiausia dirbinių randama pajūryje (pakrantės ruože bronzinių dirbinių per 40 kartų daugiau nei rytinėje dabartinės Lietuvos dalyje). Tai lėmė prekybiniai ryšiai – iš šio regiono mainais už dirbinius ir žaliavą iškeliaudavo gintaras. Apskritai bendras bronzinių dirbinių skaičius tarp visų archeologinių radinių itin menkas, palyginti su išvystytos metalurgijos centrais ir aplinkinėmis teritorijomis¹⁸.

Senojo bronzos amžiaus baltų gyvenamieji būstai dar panašūs į akmens amžiaus laikotarpio, dauguma dirbinių – kauliniai, raginiai, akmeniniai. Metalas liejamas ir vietoje, tačiau dažniausiai mėgdžiojant įvežtinius dirbinius. Daugiau bronzinių dirbinių randama naujajame bronzos amžiuje (1100–550 m. pr. Kr.). Tuo metu labiau išplinta ir vietiniai, baltiški dirbinių tipai. Susidarius Baltijos prekybos keliui, sumažėjo Sembos reikšmė, atsirado naujų prekybos arealų Saremos saloje bei Šiaurės Estijoje. Baltų žemėse išplinta ant piliakalnių įrengtos įtvirtintos gyvenvietės¹⁹. Labiau išsivysčiusi baltų arealo dalis yra pajūryje, Rytų Lietuvoje ir toliau į rytus žemdirbystė plinta lėtai²⁰.

To meto Europoje sparčiausiai vystosi regionai, turintys metalų žaliavos, bei aplinkinės teritorijos. Žemdirbystė plačiai išplitusi, nors dar yra kultūrų (pilkapių kultūra Vokietijoje), kurių ūkyje svarbesnis vaidmuo tenka gyvulininkystei. Labai plačiai vyksta prekyba – gintaro randama Italijoje, Graikijoje, Šiaurės Kaukaze²¹. Į bendraeuropinius procesus aktyviausiai įsitraukia pajūrio baltai, bronzos dirbiniai taip pat plinta rytinėse teritorijose, į kurias bronzos žaliava gabenama nuo Uralo. Baltų arealo vidurys, kaip ir atitinkamas finougrų regionas lieka mažiausiai paliestas bronzos amžiaus inovacijų. Priežastis visiškai aiški – toliau nuo prekybos kelių gyvenančios ir strateginių žaliavų (gintaro, naudingųjų mineralų ir kt.) plačiajai rinkai negalinčios pasiūlyti gentys sunkiai gali apsirūpinti spalvotųjų metalų žaliava. Šių genčių išoriniai kontaktai yra palyginti silpni, o ūkinė pažanga lėta.

Įvertindamas III a. pr. Kr. – I a. atskirų Europos regionų išsivystymo lygį, M. Ščiukinas išskyrė septynis regionus, kuriuos pavadino „pasauliais“²².

Antikinis pasaulis (Romos imperija) – manytume, detaliau jį apibūdinti šiame straipsnyje nėra reikalo.

___

¹⁶ Агеева Р. А. Какого мы рода – племени? Народы России. Словарь – справочник. Москва, 200, с. 274.

¹⁷ Luchtanas A., Sidrys R. V. Bronzos plitimas rytiniame Pabaltijo regione iki Kristaus // Archaeologia Lituana. 1999, t. I, p. 34–36.

¹⁸ Ten pat.

¹⁹ Grigalavičienė E. Žalvario ir ankstyvasis geležies amžius Lietuvoje. Vilnius, 1995.

²⁰ Daugnora L., Girininkas A. Osteoarcheologija Lietuvoje. Vidurinysis ir vėlyvasis holocenas. Vilnius, 1996, p. 161–162.

²¹ Jovaiša E. Baltai ir gintaras // Istorija. 2001, t. XLVIII, p. 3.

²² Щукин М. На рубеже эр. Санкт-петербург, 1994.