Keltų pasaulis. Keltai Vidurio ir Vakarų Europoje atliko iš esmės tokį patį civilizacinės raidos katalizatoriaus vaidmenį kaip graikai – Viduržemio jūros baseine. Tačiau keltų pasaulis buvo visiškai svetimas ir nesuprantamas antikos žmonėms. Visų pirma tai lėmė skirtinga pasaulėjauta, kita visuomenės sankloda. Technologijomis, ypač metalo apdirbimo, keltų pasaulis nenusileido antikos pasauliui. V a. pr. Kr. ankstyvoji Roma ir keltai buvo iš esmės tokio pat kultūrinio išsivystymo lygio. Tačiau romėnai savo socialinę, ekonominę ir karinę organizaciją nepaprastai ištobulino, o keltai taip ir liko jiems neprilygę barbarai. Manoma, kad tai lėmė religinis ir netgi maginis keltų pasaulėvaizdis, didžiulė dvasininkų įtaka, neleidusi sukurti bendros politinės sistemos. Nuo Britanijos iki Karpatų egzistavo teokratinė visuomenė, kuri buvo karinga (keltų ekspansija į Britų salas, Sileziją, Šiaurės Italiją, Pirėnų pusiasalį), bet ne vieninga. Keltai padarė didžiulę įtaką germanams, o per juos – ir baltams, skleisdami technologines naujoves (visų pirma metalurgijos), davė Vidurio Europai prekybos ir amatų centrus – protomiestus, kaldino monetas. Tačiau ilgainiui keltai „ištirpo“ romėnų ir germanų kontaktinėje zonoje.

„Trečiasis pasaulis“ (latenizuotos, t. y. keltų įtaką patyrusios kultūros Vakarų Europos šiaurėje ir dalyje Vidurio Europos). Tai buvo artimas ir svarbus baltams Europos regionas. Germanų ir baltų pasaulius sieja daug bendrų bruožų. Germanų, kaip ir baltų, pasaulyje žemdirbystė plito gana lėtai. Germanų srityse netgi galima įžvelgti panašumų su baltų sritimis – maži žemdirbystės pajėgumai, aiškiai militarizuotas kasdienis gyvenimas (baltų bendruomenės priverstos kurtis ant piliakalnių, germanai stato įtvirtintas sodybas), gentis skiria tarpgentinės dykros, materialioji kultūra artima (stulpinės konstrukcijos pastatai, atviri ugniakurai, panašūs ginkluotės, darbo įrankių tipai). Veikiausiai panaši buvo ir visuomenės struktūra²³. Didesnę germanų pažangą lėmė tai, jog jie turėjo šalimais rimtus mokytojus – iš pradžių keltus, vėliau – romėnus. Baltai buvo toliau nuo kultūrinės pažangos sklaidos centrų nei germanai, ir žinios bei patirtis iki jų ateidavo per tarpininkus.

Trakų – getų – dakų pasaulis. Balkanuose egzistavo pakankamai aukšto lygio etnokultūrinių junginių grupė, išsivystymu nenusileidusi keltams, tačiau iš esmės nepriklausiusi nuo jų įtakos.

Klajokliškasis skitų – sarmatų pasaulis. Tai buvo labai margas ir platus regionas nuo Vengrijos iki Kinijos, kurio gyventojus vienijo klajokliškas arba pusiau klajokliškas gyvenimo būdas ir vertimasis gyvulininkyste. Klajoklių genčių išsivystymo lyginimas su baltų kultūriniu išsivystymu sunkiai įmanomas dėl visiškai skirtingo, objektyvių veiksnių (kitokios gamtinės sąlygos, kitokie pagrindiniai verslai) sąlygoto gyvenimo būdo.

Pirmasis miškų kultūrų pasaulis (baltų kultūros). Ankstyvasis geležies amžius (IV–I a. pr. Kr.) baltams buvo bronzos amžiaus tąsa. Baltų areale randama dar gana mažai metalinių dirbinių (tiesa, jau pasirodo pirmieji dirbiniai iš geležies, panašu, iš įvežtinės), bet tuo pat metu iš esmės nekinta gyvensena ir laidosena. Baltų pasaulyje esminis lūžis įvyksta laikotarpyje apie Kristaus gimimą, kai išmokstama išgauti geležį iš vietinės balų rūdos, masiškai paplinta geležiniai dirbiniai, didėja žemdirbystės naudmenų plotai, sparčiai gausėja bendruomenės. Pajūrio baltai intensyviai prekiauja su Romos imperija ir galų gale 98 m. patenka į civilizacijų akiratį ir pirmą kartą paminimi rašytiniuose šaltiniuose. Iš visų baltų genčių kultūrų ypač išsiskiria vakarų baltų pilkapių kultūra, kuri išsivystymo lygiu iš esmės

___

 ²³ Jovaiša E., Kalonaitis A. Baltai ir antika // Istorija. 2001, t. XLIXL, p. 46–55; .Michelbertas M., Vitkūnas M. Baltų karybos senajame geležies amžiuje (I–IV a.) bruožai // Karo archyvas. 2003, t. XVIII, p. 51–54.