Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai13 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (13 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 13

ČEKOS­LO­VA­KI­JOS DI­PLO­MA­TI­NĖS TAR­NY­BOS LIE­TU­VO­JE (1921–1939 ME­TAIS) KLAU­SI­MU

Bu­ke­le­vi­čiū­tė Da­lia
Dalia Bukelevičiūtė
Doktorantė
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto
Naujosios istorijos katedra
Tel. 268 72 86

 

Įvadinės pastabos

Dvišaliai Lietuvos ir Čekoslovakijos diplomatiniai santykiai tarpukariu yra vienas iš mažai tyrinėtų šių valstybių santykių aspektų. Lietuviškoje istoriografijoje nėra skirta dėmesio nei Čekoslovakijos atstovams Lietuvoje, nei abiejų šalių diplomatinių santykių problemoms. Norėtųsi išskirti L. Šveco išleistą knygą Československo a pobaltské stįty 1918–19391, kurioje atsispindi pagrindiniai Lietuvos ir Čekoslovakijos santykių aspektai, taip pat aktualus šio autoriaus straipsnis apie Lietuvos pripažinimo de jure aplinkybes2. Čekoslovakijos atstovų Kaune asmenybės bruožus ir veiklos kryptis savo publikacijose yra aptarę čekų istorikai: L. Švecas straipsnyje apie Čekoslovakijos konsulą Kaune
J. Galią3 ir J. Dejmeko straipsnyje apie Čekoslovakijos pasiuntinį Kaune J. Skalickį4.

Šiame darbe remtasi neskelbtų dokumentų, saugomų Lietuvos centriniame valstybės archyve (toliau LCVA) ir Čekijos užsienio reikalų ministerijos archyve (toliau AMZV), duomenimis – diplomatinių susirašinėjimų, atstovų ataskaitų, politinių pranešimų medžiaga.

Šio straipsnio tikslas – atskleisti ne tik diplomatinių santykių užmezgimo aplinkybes, kai kurių Čekoslovakijos diplomatų veiklą, jų indėlį į dviejų valstybių bendradarbiavimą, santykių gerinimą ir plėtojimą. Bus siekiama akcentuoti aplinkybes, lėmusias Čekoslovakijos vyriausybės pozicijos pakitimus diplomatinės atstovybės Kaune atžvilgiu.

 

1. Pripažinimo de jure klausimas ir diplomatinių santykių užmezgimas

Lietuvos ir Čekoslovakijos diplomatinių santykių užmezgimo problema buvo tiesiogiai susijusi su Lietuvos siekimu, kad Čekoslovakija ją pripažintų de jure. Lietuvos oficialieji asmenys Lietuvos pripažinimu de jure aktyviai rūpinosi jau 1919 m. vykusioje Paryžiaus taikos konferencijoje. Tuomet Lietuvai teko susidurti su Rusijos klausimo, kuris ir tapo viena svarbiausių problemų, egzistavimu. Rusijos ateities per-

___

1 Ši knyga išleista kandidatinės disertacijos pagrindu: Švec L. Kandidįtskį disertačnķ prace: vżvoj politickżch a hospodaÖskych vztahš Československa s Pobaltskżmi stįty v mezivįlečném obdobķ. Praha, 1995. 320 s.

Švec L. Ruskį otįzka a problém uznįnķ nezįvislosti pobaltskżch stįtš v Československé zahraničnķ politice v letech 1918–1921 // Českż časopis historickż. 1994/1996, č. 2, s. 303–337.

Švec L. Hudebnķk v diplomacii: Jaroslav Galia (1875–1941) // Slovanskż pÖehled. 1999, č. 2, s. 148–163.

Dejmek J. Prvnķ Československż vyslanec na Litve // Mezinįrodnķ politika. 1994, č. 7, s. 31–33.
43

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus