Daugelis latvių istorikų turbūt laikėsi panašios nuostatos, kaip ir cituotas ministras, taip pat istorikas. Stam­biausiuose, reikšmingiausiuose apibendrinančiuose Latvijos istorijos veikaluose, išleistuose tarpukariu, ryškesnės baltofilijos, net praeities idealizacijos nė su žiburiu nerasti. Atvirkščiai, visur griežta šaltinių kritika, net per didelis susikaustymas, susivaržymas. Nekeliama jokių hipotezių, kurių negalima pakankamai paremti šaltiniais. Tai liudi­ja turbūt žymiausias tarpukary išleistas apibendrinantis darbas "Latvių istorija". Jis turėjo būti 3-jų tomų, bet išėjo tik vienas 1938 m., iš esmės skirtas Latvijos proistorei. Jį redagavo jau minėtas A. Tentelis ir turbūt žymiausias tarpukario Latvijos istorikas, prof. Francis Balodis⁹. Čia Latvijos proistorė išanalizuota tikrai objektyviai, remian­tis kritiniu metodu. Tą patį galima pasakyti ir apie kitus stambius veikalus - 1936 m. išėjusį darbą "Latviai"¹⁰, 1934 m. - "Senovės latvių gentys"¹¹.

Latviai neturi tokios istorikų plejados, kokią turi lietuviai ir kurią sudaro Česlovas Gedgaudas, Aleksandras Račkus, Jūratė Statkutė de Rosales ir kt. Mažai latvių, įrodinėjančių, kad baltai buvo aktyviausi Didžiojo tautų kraustymosi dalyviai, Vakarų Romos imperijos griovėjai. Kartais, remiantis latvių kalbos duomenimis, aiškinama, kad upės Oderio pavadinimas kilęs nuo latvių Udrs (ūdra). Ten veisėsi daug ūdrų. Analogiškai Laba (Elbė) nuo žodžio labs (labas) ir panašiai. Tačiau žymesniuose istoriniuose darbuose tokių aiškinimų nėra. Jau pirmasis žy­mus latvių istorikas J. Krodznieks teigė, kad Volfgango Lazijaus paskelbtas herulių "Tėve mūsų" yra užrašytas gryna, aiškia latvių kalba¹³;. Latvių istorikai netgi nemini galindų, dalyvavusių žygiuose prieš Romą. O iš tikrųjų faktas jau yra įtvirtintas net mokyklai skirtuose Lietuvos istorijos vadovėliuose.

Latvių istorikas A. Speke (Spekke) rašė specialius darbus apie baltų istoriją Didžiojo tautų kraustymosi me­tu. Ypač vertingas jo pranešimas, perskaitytas Romoje 1938 m. kovo 3 d. tema "Baltų tautos krikščioniškos eros pirmam tūkstantmety".¹⁴ Tačiau nei čia, nei kitame straipsnyje, skirtame aisčių santykiams su Ostgotų karaliumi Teodoriku¹⁵, A. Speke nieko nepasako apie baltų dalyvavimą žygiuose prieš Romą, nuo kalbotyros duomenų net atsiriboja.

Latviai gana nepalankiai vertina Lietuvos ir kitų šalių istorikus, kurie suranda baltus, šturmuojančius Vakarų Ro­mos imperiją. Kaip žinoma, ne tik kai kurie lietuviai, bet ir anglų etnologas bei kalbininkas Robertas Gordonas gotus laikė baltais¹⁶. Amerikiečių istorikai R. L. Reynolds ir R. S. Lopez teigia, kad Odoakras vadovavo ne skirams, o baltams¹⁷. Ypač didelį triukšmą Latvijoje sukėlė čekų kalbininko ir istoriko Kristiano Turnvaldo (Turn-wald) darbai. 1968 m. Latvijos žurnale "Archeo-