Įvadas
1918 m. atgavusi nepriklausomybę lietuvių tauta pasuko naujo gyvenimo keliu. Remiantis teise į savarankišką politinį gyvenimą ir atkuriant savąją valstybę, neišvengiamai teko rūpintis tiek valdžios institucijų kūrimu bei jų normaliu funkcionavimu, tiek spręsti sienų su kaimyninėmis šalimis nustatymo klausimus, kad į vieną kamieną būtų sujungtos visos tautos dalys. Tačiau taip jau susiklostė, kad atsikuriančiai Lietuvos valstybei nuo pat pirmųjų dienų teko ne tik diplomatinėmis priemonėmis kovoti dėl savo egzistencijos pripažinimo, bet ir ginklu apginti savo istorines žemes. Lietuvai nedraugiškos kaimyninės šalys (Sovietų Rusija, Lenkija), siekdamos agresyvių tikslų, stengėsi apšmeižti tikruosius mūsų jaunos valstybės siekius, apjuodinti ją kitų pasaulio valstybių ir ypač Tautų Sąjungos akyse. Nepripažindamos savarankiškos Lietuvos valstybės ir nerodydamos noro taikiai spręsti ginčijamus klausimus, jos, nepaskelbusios karo, sparčiai infiltravosi į mūsų šalį, užgrobdamos dideles teritorijas. Neturėdamos kitos išeities, vos pradėjusios kurtis ir visos tautos aktyviai remiamos Lietuvos ginkluotosios pajėgos, įveikdamos didelius sunkumus, iki 1919 m. rugpjūčio pabaigos įstengė išvyti iš krašto rusus bolševikus, o iki tų pačių metų pabaigos – ir rusų monarchistų bei vokiečių organizuotus savanorių dalinius (bermontininkus).
Tačiau Nepriklausomybės kovos tomis pergalėmis nesibaigė. Lietuviams dar teko pakelti itin sunkias diplomatines ir ginkluotas kovas su galingesne kaimynine Lenkija.
Aptariamojo laikotarpio sudėtingi Lietuvos ir Lenkijos santykiai įvairių šalių istorikų jau nemažai tyrinėti. Tačiau jų darbuose iki šiol daugiausia dėmesio skiriama diplomatinei-politinei šios problemos krypčiai. Tuo tarpu tyrinėjimų, skirtų užsitęsusio Lietuvos ir Lenkijos karinio konflikto aspektams apibūdinti, yra nedaug. Šiuo požiūriu dominuoja lenkų istorikų darbai1 . Išskyrus P. Losovskio 1966 m. išleistą monografiją2 , kurioje autorius, pateikdamas
1 Wasilewski L. Litwa i Bialorus. Warszawa, 1925; Budecki Z. Stosunki polsko-litewskie po wojnie swiatowej 1918. Warszava, 1928; Waligora B. Zajęcie Wilna przez gen. Želigowskiego // Bellona, t. 36, 1930; Smolenski J. Walki Polsko-Litewskie na Suwalszczyznie we wrzesniu 1920 r. Warszawa, 1938 ir kt.
2 Lossowski P. Stosunki polsko-litewskie w latach 1918–1920. Warszawa, 1966. |
dizainas ir programavimas giriaus