Baigęs skaityti VI "Lietuvos tautos istorijos" tomą, I. Onacevičius 1840 m. rugpjūčio 6 d. laiške aiškino, kad "atmetus nereikalingus plepalus ir smulkmenas" šį veikalą būtų galima sutraukti į dvi ar tris knygas, o pirmąjį to­mą, kur dėstoma mitologija, reikėtų išleisti atskirai, netraukiant į Lietuvos istorijos kursą³.

Pagaliau susipažinęs su IX "Lietuvių tautos istorijos" tomu, I. Onacevičius 1841 m. birželio 28 d. laiške pa­kartotinai aiškino T. Narbutui, kad mitologijai nereikėtų skirti pirmojo istorijos tomo, nes šiam dalykui reikalin­gas atskiras darbas. Pirmas tomas turėtų būti skirtas Lietuvos istorijos šaltinių ir spausdintų darbų aptarimui. I. Onacevičius rašė: "Lietuvos istorijoje" niekur nenurodyta, Gerbiamasis Teodorai, kokius veikalus po ranka tu­rėjai ir kokiais šaltiniais naudojaisi. Nenurodytos ir Lietuvos sienos atskirais istoriniais laikotarpiais. Taip pat rei­kėtų nepamiršti veikalo gale pridėti vietovių ir vardų sąrašą, iš kurio būtų matyti, kokios vietovės kiek kartų buvo paminėtos visame veikale. Šis darbas pareikalautų nemaža laiko, bet būtų labai pageidautinas ir naudingas smal­siam skaitytojui /.../, be to, būtų labai pravartus biografijoms ir geografijos istorijai. Pravartus būtų ir Lietuvos aukščiausių pareigūnų sąrašas, bet jį galima sudaryti tik po Lietuvos Metrikos tyrinėjimų"⁴.

Keliuose laiškuose aptaręs "Lietuvių tautos istorijos" sąrangą, I. Onacevičius nurodė autoriui ir kai kuriuos ne­tikslumus. "57 psl. rašote, kad Gediminas mirė 1340 m. Dlugošas ir Strijkovskis klydo. Turime patikimus įrody­mus, jog Gediminas 1340 m. buvo gyvas ir greičiausiai žuvo, gindamas tėvynę, sekančiais metais... 249 psl. sakoma, kad apie 1318 m. Lizdeika patarė Gediminui pradėti Vilniaus statybą. Tačiau žymiam karybos žinovui Gediminui žynio patarimai, kur reikia statyti miestą, tikrai buvo nereikalingi. 254 psl. Vaidevutį vadinate VI a. vyriausiuoju Lietuvos žyniu. Sunku turbūt išaiškinti, ar jis gyveno, o jei gyveno, tai kada". Šias pastabas baigė siūlymu: "Patariu perskaityti Šlėcerio "Lietuvos istoriją" (ištrauką iš Kojelavičiaus) 50-me jo "Visuotinės istorijos" tome, kurią išlei­do Halėje 1785 metais. Knygos priede rasite Kurliandijos ir Lifliandijos istoriją, artimai susijusią su Lietuvos pra­eitimi". L Onacevičiaus nuomone, istorijos II tomo geneologinės lentelės neatitinka istorinės tikrovės, "nes reikia atsiminti, kad Janas Nedzielka (Dlugošas) nemėgo Jogailaičių giminės, o aukštino Mozūrų Piastus. Mūsiškiai, ra­šydami istoriją, save kildino iš Romos riterių ir suteikė jiems išgalvotus herbus, o valdovus kai kada vedė ir iš vals­tiečių: Piastas jiems buvo piemuo, Vytenis - Ariogalos miestelėno sūnus, Gediminas arklininkas, nors tikrai buvo Vytenio brolis"⁵.