| krašto apsaugos organizavimo reikalus, pateikė visų besikuriančių kariuomenės rūšių karinių dalinių bei įstaigų istoriją, parodė jų kiekybinį ir kokybinį augimą bei stiprėjimą.
Pastaruoju metu Lietuvos kariuomenės kūrimosi istorija imta domėtis ir užsienyje. 1999 m. lenkų istorikas V. Rezmeris, remdamasis Lenkijos, Rusijos ir Lietuvos archyvų fondais bei istorine literatūra, išleido knygą apie Lietuvos karo aviaciją 1919–1940 m.48 Šiame darbe daug informacinės medžiagos, reikšmingų priedų ir kt. Minėta tema taip pat domisi ir Izraelyje gyvenantis tyrinėtojas M. Bukmanas.
Įsigilinti į ginkluotųjų pajėgų organizavimo eigą padeda ir vertingas šaltinis – tarpukario Lietuvoje bei išeivijoje ėjusi karinė spauda. Tiesa, joje dominuoja didesnės ar mažesnės apimties ir vertės memuarinio pobūdžio publikacijos, kurių autoriai paprastai buvo pirmųjų karinių dalių ar įstaigų organizatoriai, vadovai ir pan., jų dauguma jų vėlesniais metais tapo aukšto rango karininkais, valstybinių įstaigų valdininkais, visuomenės veikėjais, o dalis, iškilus bolševikų grėsmei, atsidūrė išeivijoje. Iš jų paminėtini J. Čaplikas49, J. Kubilius50, A. Ružancovas51, M. Velykis52,V. Grigaliūnas-Glovackis53, J. M. Laurinaitis54, V. Steponaitis55, P. Gužas56, K. Navakas57, K. Škirpa58, A. Vasiliauskas59, Pr. Vaiciuška60, E. Gaidukevičius61, A. Budreckis62, R. Liormanas63 ir kt.
Geriau suvokti minėtą problemą padeda ir stambesni memuarinio pobūdžio darbai. Čia visų pirma paminėtina 1929 m. pasirodžiusi St. Butkaus redaguota Lietuvos kariuomenės kūrėjų – savanorių knyga „Savanoris 1918–1920“64. Joje spausdinami daugelio karių atsiminimai apie pirmąsias kariuomenės kūrimo dienas, formuotas karines dalis ir kt.
1978 m. Bruklyne, JAV, išleista atsiminimų knyga apie spalvingą asmenybę, labai veikliai pasireiškusią Lietuvos nepriklausomybės pradžioje – generolą P. Plechavičių65. Knygoje parodyta, kaip šis karininkas jau 1918 m. Žemaitijoje organizavo savo dalinius, partizanus, kurių jėgomis apvalė kraštą nuo banditų, plėšikų, bolševikų ir bermontininkų, o ilgainiui tapo lietuvių kovų dėl laisvės, ryžtingumo, ištvermės ir karingumo simboliu.
1983 m. P. Gudelis Čikagoje išleido Joniškėlio
____________________________________________________
48 W. Rezmer. Litewskie lotnictwo wojskowe 1919–1940. Torun, 1999.
49 J. Čaplikas. Pirmi Lietuvos kariuomenės kūrimo žingsniai // Mūsų žinynas, t. 1.
50 J. Kubilius. Atsiminimai iš pirmųjų kariuomenės kūrimosi metų // Ten pat, 1923, t. 5. Atsiminimai iš pirmųjų dienų Ukmergės atskiro bataliono kūrimosi // Karys, 1929, Nr. 28; Savojoj kariuomenėj // Karo archyvas. 1938, t. 10.
51 A. Ružancovas. Gudų kariuomenės dalys Lietuvoje // Mūsų žinynas, t. 1.
52 M. Velykis. Iš nesenos praeities // Ten pat, 1923, t. 4.
53 V. Grigaliūnas-Glovackis. Mano atsiminimai // Ten pat, 1923, t. 5.
54 J. M. Laurinaitis. Pirmieji organizaciniai pasitarimai // Ten pat; Terminologijos darbai mūsų kariuomenėje 1917–1923 // Ten pat, 1924, t. 6.
55 V. Steponaitis. Pirmieji projektai // Karo archyvas. 1926, t. 3.
56 P. Gužas. Atsiminimai apie pirmąsias kariuomenės kūrimosi dienas // Mūsų žinynas, t. 5; Atsiminimai iš Kauno karo komendantūros dienų 1919 m. sausio–kovo mėn. // Karo archyvas. 1925, t. 1.
57 K. Navakas. Lietuvos kariuomenės aprūpinimas Nepriklausomybės karo metu // Mūsų žinynas, 1932, t. 22.
58 K. Škirpa. Kariuomenės kūrimo pirmos pastangos ir pirmos kliūtys // Ten pat, t. 35.
59 A. Vasiliauskas. Žemaičių batalionas // Karo archyvas. 1937, t. 8.
60 Pr. Vaiciuška. Kaip kūrėsi Krašto apsaugos ministerijos sanitarijos skyrius // Mūsų žinynas. 1938, Nr. 11–12.
61 E. Gaidukevičius. Atsiminimai iš tarnybos 1-me gudų pėst. pulke // Karo archyvas, t. 10.
62 A. Budreckis. Lietuvos kariuomenės kūrimasis // Karys, 1963, Nr. 9.
63 R. Liormanas. Atsiminimai apie Krašto apsaugos ministerijos organizavimo pradžią 1918–1919 m. // Ten pat. 1965, Nr. 4.
64 Savanoris 1918–1920. Kaunas, 1929.
65 Gen. Povilas Plechavičius. Bruklynas, 1978.
66 Joniškėlio apskrities partizanų atsiminimai. Čikaga, 1983. | 
dizainas ir programavimas giriaus