1933 m. pradžioje Šilutėje įsikūrė organizacija „Sakalai ir ereliai“ („Ädler und Falke“), kurios vadovu tapo Maksas Šneideraitis (Schneidereit). Tai buvo tikrai nacionalsocialistinė organizacija, palaikiusi ryšius su Hansu Mozeriu (nacistiniu agentu Klaipėdos kraštui) Tilžėje⁴⁴. 1933 m. pavasarį E. Lapinas ir M. Šneideraitis iš H. Mozerio buvo gavę užduotį Klaipėdoje ir Šilutėje suorganizuoti nedidelę grupelę patikimų žmonių, mokyti juos kariškų pratimų. Pratybos buvo atliekamos Juodkrantėje ar kur kitur miškuose. 1933 m. birželį susikūrus Socialistinei tautos sąjungai, vadovaujamai E. Noimano, E. Lapinas tapo jos nariu ir buvo paskirtas jaunimo skyriaus vadu⁴⁵.

Kadangi sportininkai vokiečiai ketverius metus (1934–1938 m.) negalėjo dalyvauti rimtesnėse varžybos dėl KKR diskvalifikacijos, energija buvo panaudota politinėse akcijose, inspiruotose Vokietijos institucijų (daugiausia Vokiečių generalinio konsulato Klaipėdoje). Kai kurie sportininkai buvo išsiųsti į Vokietiją, kur išklausė nacionalsocialistų vadų kursus⁴⁶.

1933 m. KKR nuosekliai bandė stiprinti savo įtaką Klaipėdos krašto sportiniam gyvenimui ir siekė priversti vokiečių sporto draugijas išstoti iš Rytprūsių sporto centro. Tačiau šie bandymai liko bevaisiai. Sustiprėjus nacionalsocialistinei propagandai Klaipėdos krašte, vokiečių sporto draugijų nariai įsijungė į nacistinį judėjimą. Pažymėtina, kad nacionalistinių bei šovinistinių vokiečių išsišokimų per sportinius ar kultūrinio pobūdžio renginius pasitaikydavo ir anksčiau. Dar 1930 m. rugpjūtį Vyrų sporto draugijos Kaukėnuose surengtoje šventėje susirinkusieji buvo raginami kovoti už Klaipėdos krašto sugrąžinimą Vokietijai⁴⁷.

1933 m. galima laikyti vokiečių sporto draugijų veiklos lūžio momentu, kadangi sportas buvo panaudotas politinėms akcijoms, draugijų nariai įtraukti į nacistinį judėjimą. Sporto klubai pradėjo panašėti į karines organizacijas, nes greta sporto treniruočių vyko kariniai mokymai su naktiniais žygiais. Iš vyrų sunkiosios atletikos klubų buvo sudaryti smogikų būriai. Sporto šventės virto politinėmis demonstracijomis, besibaigiančiomis Vokietijos nacionalsocialistų partijos himnu, šūkiais „Heil Hitler“. Tokia vokiečių sporto klubų veiklos transformacija neliko nepastebėta ne tik lietuvių visuomenės, bet ir VSD pareigūnų. Sporto draugijų sueigos bei varžybos imtos sekti su tokiu pat dėmesiu, kaip ir vokiečių politinių vadų susirinkimai ar išvykos.

1935 m. buvo ypač neramūs Klaipėdos krašte, vokiečiai triumfavo: gubernatorius J. Navakas, drąsus Lietuvos interesų gynėjas, buvo priverstas atsistatydinti; rudenį vyko rinkimai į
V seimelį, kuriame daugumą vietų gavo vokiečių Vienybės sąrašas (Einheitsliste); Vokietijos propaganda skelbė greitą Klaipėdos prijungimą prie Reicho. Tuomet į slapta formuojamus SS būrius buvo surinkta beveik visa sporto organizacijų jaunuomenė⁴⁸. Paveikta politinės įtampos

___

⁴⁴ VSD policijos Klaipėdos apygardos viršininko
J. Kazlausko parodymai apie CSA ir Sovog veiklą // LCVA, f. 378, ap. 12, b. 574, l. 1300.

⁴⁵ Ericho Lapino tardymo protokolas // LCVA,
f. 377, ap. 9, b. 111, l. 32.

⁴⁶ 1938 m. rugpjūčio mėn. VSD biuletenis // LCVA, f. 378, ap. 12, b. 678, l. 144. (1938 m. liepos 7 d. VSD pranešime rašoma, kad Šilutės „Vorwärts“ sporto organizacijos nariai, o ypač jos valdyba, yra griežti nacionalsocialistai. Kai kurie nariai net buvo siųsti į specialius kursus Vokietijoje.)

⁴⁷ NSDAP tikslai Klaipėdos krašto atžvilgiu // LCVA, f. 377, ap. 9, b. 104, l. 21.

⁴⁸ 1935 gruodžio 20 d.Lietuvos generalinio konsulato Vienoje slaptas raštas // LCVA, f. 383, ap. 7, b. 1755, l. 172.