ėmėsi labai aktyvios tarpininkavimo misijos plėtojant ekonominius santykius tarp Lietuvos ir Čekoslovakijos: jis kvietė dalyvauti Čekoslovakijos pramonininkus Kaune vykstančiose parodose, savo pranešimuose informuodavo pramonės ir prekybos kooperatyvus apie Lietuvos rinką (kokias prekes ir kokiomis sąlygomis jie galėtų eksportuoti), siūlė dalyvauti pramonininkams įvairiuose skelbiamuose konkursuose, pats mezgė kontaktus su Lietuvos prekybininkais, kad šie pirktų Čekoslovakijoje pagamintą produkciją. Viename politinių pranešimų Čekoslovakijos užsienio reikalų ministerijai 1925 m. jis teigė, kad Lietuvos valdžia siekia plėtoti pramonę šalyje ir investuotojams suteikia įvairių nuolaidų, dėl to Lietuvos ūkiui reikėtų skirti atitinkamą dėmesį, nes tai padidintų Čekoslovakijos importą į Lietuvą; reikia išnaudoti dabar esančią palankią situaciją. Be kita ko, primenama ir politinė situacija: „Lietuvos valdžios aplinka (Krikščionių demokratų blokas), taip pat neišskiriant ir opozicijos, nori bendradarbiauti su Čekoslovakija [...], nes Lietuva iš to gaus tik ekonominę naudą ir nereikės baimintis jokio politinio spaudimo, kuris galėtų iki tam tikro laipsnio vesti link politinės priklausomybės [...]“⁴⁶. Reikėtų pažymėti, kad J. Galiai einant konsulo pareigas Kaune Čekoslovakija visuomet užimdavo svarbią vietą tarp šalių, įvežančių savo produkciją į Lietuvą.

Vienas iš J. Galios nuopelnų šiuo klausimu buvo ir garbės konsulato Klaipėdoje įkūrimas. 1924 m. rudenį savo politiniame pranešime Užsienio reikalų ministerijai labai detaliai išdėstė priežastis, kodėl Čekoslovakija turėtų atidaryti garbės konsulatą Klaipėdoje. Pateikdamas savo nuomonę akcentavo, kad: 1) reikėtų išnaudoti lietuvių kovą su vokiškąja konkurencija, 2) konsulatas Kaune net ir geriausių norų turėdamas negali periodiškai pateikti išsamios informacijos apie ekonominę padėtį Klaipėdos krašte ir kartu žinių apie įvairias firmas, 3) konsulate Klaipėdoje galėtų veikti informacinė tarnyba, kuri rinktų informaciją apie ekonominių santykių kaitą tame krašte. Atkreiptas dėmesys į tai, kad Klaipėdoje savo konsulatus turi tokios valstybės kaip Vokietija, Belgija, Danija, Didžioji Britanija ir kitos. J. Galios nuomone, garbės konsulato Klaipėdoje įkūrimas turėtų paspartinti prekybą ir pagerinti ekonominius santykius tarp abiejų šalių⁴⁷. J. Galia siūlė M. Reišio kandidatūrą konsulo vietai Klaipėdoje užimti. M. Reišys Čekoslovakijos užsienio reikalų ministerijai buvo pristatytas kaip banko ir draudimo įstaigos vadovas, Lietuvos pirklių sąjungos pirmininko pavaduotojas, kovojantis prieš prekybos su vokiečiais įsigalėjimą Klaipėdoje⁴⁸. Čekoslovakijos užsienio reikalų ministerijos Politinė sekcija sutiko su šia kandidatūra atsižvelgdama į Ūkio ir prekybos sekcijų interesus, tačiau užklausė, ar M. Reišys nėra per daug politiškai nusiteikęs prieš lenkus ir vokiečius⁴⁹. Lietuvos vyriausybė 1925 m. balandžio 7 d. pritarė M. Reišio kandidatūrai ir garbės konsulatas pradėjo dirbti. Konsulo J. Galios teigimu, M. Reišio kandidatūra buvo patenkinti ir Lietuvos oficialieji asmenys: „Lietuvio paskyrimas Čekoslovakijos Respublikos garbės konsulu valdančiuosiuose sluoksniuose buvo priimtas labai maloniai ir su dideliu džiaugsmu, nes tai yra pirmas kartas, kad tokios aukštos pareigos būtų patikėtos lietuviui, nes iki šiol užsienio valstybių patikėtiniai buvo tik vokie-

___

46 J. Galios pranešimas ČR URM 1925 10 13 // AMZV ČR. IVsekcia. K. 739, č. j. 390/VIII/25.

47 J. Galios pranešimas ČR URM 1924 11 28 // AMZV ČR. II sekcia. K. 550, č. j. 298/24/dšv.

48 ČR URM dokumentas 1924 12 03 // AMZV ČR. II sekcia. K. 550, č. j. 197.687.

49 Ten pat.