Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai4 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (4 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 4

A. Kulakauskas savo metodologines pozicijas apibrėžia kaip į pozityvizmą orientuotą socialinį mokslą, kuriam būdinga su "sveiku protu" neprasilenkiantis istorinis mąstymas. A. Kulakausko "tautos" sampratos versija rodo, kad žengtas žingsnis nuo dominuojančio lietuvių istoriografijoje etnocentrizmo prie autonomokultūro-centrizmo.

5. Išeivijos istorikas ir publicistas V. Trumpa pripažįstamas, didžiai gerbiamas ir truputį nesuprastas kolegų Lietuvoje dėl savo istorijos metodologijos individualumo, neįprastumo. Anot E. Aleksandravičiaus, tai bene konceptualiausias ir originalus lietuvių istorikas. Dėmesį ir susidomėjimą V. Trumpos istoriniais darbais rodo ir besitęsianti šiapus ir anapus Atlanto polemika dėl modernios Lietuvos valstybės ir LDK kontinuiteto. Kitokia, netradicinė, nebūdinga lietuvių istoriografijai ir V. Trumpos "tautos" samprata bei istorijos proceso suvokimas. Svarbiausios trys V. Trumpos istorinių darbų tekstų ypatybės:

(1) "Tauta" suprantama kaip universalumo, tautos idėjos individualizacija arba imanentinio istorijos subjekto kokybė, kitaip tariant, tai tam tikra visuomenės savimonės forma, kuriai atsiradus ar gimus imama nuo tos dienos kiekvieną dieną švęsti gimtadienį. Tai labai artima Renano tautos, kaip "nuolatinio vidinio referendumo", formulei. Todėl galėtume sakyti, kad V. Trumpa yra daugiau konstruktyviosios mokslo paradigmos atstovas;

(2) Išeivijos istoriko nuomone, istorijos raidą "visų geriausia analizuoti... ryšium su kokia nors neabejotina ir ryškia jos išraiška." Tokia išraiška pripažįsta esant žmogaus dvasinį gyvenimą. Todėl V. Trumpos straipsnių rinkinyje "Lietuva XIX amžiuje" 51% teksto sudaro straipsniai apie įsimintinas XIX a. personas (S. Moravskis, S.Daukantas, M. Valančius, A. Hilferdingas, J. Tumas-Vaižgantas) ir studija apie V. Kapsuko revoliucinę ir kultūrinę veiklą;

(3)Išeivijos istoriko nuomone, vienas pagrindinių kiekvieno istoriko uždavinių yra išreikšti, kaip kūrėsi dabartis... (8; 33). "Istorinė savimonė yra vienas svarbiausių žingsnių į išsivadavimą, - toliau tęsia istorikas, - savo paskaitomis ir straipsniais aš ir bandau tęsti jų (t. y. Basanavičiaus, Kudirkos)... tradicijas... mūsų istorinės savimonės paieškose" (8; 11-12). Čia V. Trumpa aiškiai apibrėžia savo poziciją: istorijos mokslo teikiamas pažinimas yra įtakotas istorinės savimonės, t. y. sociokultūrinės aplinkos. O konkreti istorinė savimonė yra fenomenas, kurį veikia tiek oficialus, tiek neoficialus istorijos mokslas, tiek, o lietuvius galbūt ir daugiau, visuomenės istorinė savimonė. Istoriko uždavinys dvilypis: aprašyti istorijos procesą kaip daugingos vienovės momentus ir gal net svarbiausia pačiam susivokti ir suprasti save kaip istorijos proceso dalį. Tarp konkrečios individo

182

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus