Pažymėtina, kad lyties principas buvo tik vienas iš daugelio, bet toli gražu ne lemiantis veiksnys, daręs įtaką teisminio atstovavimo įsigalėjimui. Savo patikėtinius Vilniuje ar Kaune palikdavo svetimšaliai pirkliai, per savo atstovus reikalus tvarkydavo kitų miestų gyventojai, nekilnojamojo turto mieste turėję asmenys, su miestiečiais besibylinėję bajorai77 .

Šiame kontekste bus suprantamas net ir tam tikra prasme „dvigubo“ atstovavimo reiškinys: nereti atvejai, kai žmonos interesus ginančio sutuoktinio vardu bylą vesdavo šio įgaliotas prokuratorius arba ir pats vyras moters turtines teises realizuoti siekdavo profesionalaus teisininko ar bent įgudusio praktiko padedamas78 . „Klasikiniu“ šia prasme pavadinčiau įrašą 1545 m. Kauno vaito knygoje, kuris liudija moters teisminio atstovavimo nuostatos vidinę transformaciją79 . Jau minėtas vilnietis dailininkas Erhardas, turėdamas savo žmonos Valpurgijos Neubergerytės įgaliojimą (sic!) su Vilniaus miesto tarybos antspaudu tvarkyti sutuoktinės turtinius reikalus Kaune, „paskyrė įgaliotiniu“ Andrių Klepperį, pavesdamas šiam dėl to bylinėtis teisme ir prisiimdamas atsakomybę už jo veiksmus.

Galima teigti, kad Lietuvoje žinotą moters teisminio atstovavimo nuostatą užgožė bendra teisės raida. Tik paskiru atveju aplinkybė, jog sexus femineus nėra atstovaujama vyriškos lyties asmens, galėjo būti vienu iš daugelio (sic!) prokuratoriaus argumentų siekiant pakreipti bylos nagrinėjimą pageidaujama linkme, tačiau tai jau netapo visa apimančiu obligatyviu teisenos principu. Štai 1542 m. Kauno taryboje ne kartą nagrinėtoje suvestinių brolių ir seserų Mackavičių byloje po ilgų abiejų šalių prokuratorių M. Kancerio bei A. Kopūsto batalijų, tik galutinai suderinus įvairias proceso detales, galiausiai buvo „pastebėta“, jog dvi iš kelių atsakovais įvardijamų giminaičių, Elžbieta Mackavičiūtė Šimbelienė-Košinskienė bei Barbora [Mackavičiūtė], „kurios čia (t. y. prieš teismą – J.K.) stovi“, bei viena iš ieškovių, vilnietė Ona Mackavičienė, kaip „moteriškos lyties [atstovės] neturi globėjų, kaip pagal teisę [priklauso]“80 . Ieškovų prokuratoriui M. Kanceriui pažymėjus, kad pastaroji moteris irgi yra teisme, o kitą kartą jai nebus lengva tokį netrumpą atstumą tarp Vilniaus ir Kauno įveikti, Ona čia pat M. Kancerį „paskyrė savo tikru [ir] teisėtu prokuratoriumi bei įgaliotiniu“81 ir pavedė jam tvarkyti šį konkretų reikalą. Pažymėtina, kad atsakovių lytis ir vėliau netapo kliuviniu joms pačioms asmeniškai stoti į teismą, kai dar vienos jų sesers vardu lygia greta bylinėjosi šios sutuoktinis82 .

Paradoksalu, tačiau peršasi mintis, jog, pasak E. Gudavičiaus, būdama „vėluojančios istorijos fenomenu“83 , Lietuva ir šia prasme iš Europos tik paviršutiniškai perėmė ten jau rudimentine

75 Toż Mieszczanom Wileńskim, pod Prawom Maydeburskim siediaczym majet byti Prokurator tamoczny abo Cużoziemiec, chto kotoroho budet żodati, i reczy swojey komu sia zwieryt wodłuh Prawa… – Dubiński P. Zbiór praw y przywilejów miastu stołecznemu W.X.L. Wilnowi nadanych. Wilno, 1788, s. 58 [kalba netaisyta].

76 Ten pat, p. 97–98.

77 KM, Nr. 360, l. 158; Nr. 369, l. 161–161v; Nr. 384, l. 166; Nr. 426, l. 178v–179; KV 1545, Nr. 317, l. 50v; LM. Kn. 233, l. 64–68v.

78 LM. 4-oji TBK, Nr. 150, p. 133–134; Nr. 167, p. 145–146; KM, Nr. 378–379, l. 163–163v; Nr. 397–398, l. 170–171.

79 KV1545, Nr. 498, l. 76.

80 …tanquam sexus femineus (sic! – J. K.) non h(abe)nt tuto(re)s, ut juris – KM, Nr. 398, čia l. 171.

81 Comparens coram consulatu honesta domina Anna…constituit et ordinavit in suum verum legitimum procuratorem et plenipotentem…providum Matiam Canzer – Ten pat.

82 Ten pat, Nr. 403, l. 172–172v; Nr. 425, l. 177v–178v.

83 Gudavičius E. Europa ir Lietuva kultūros ir civilizacijos tipologijų požiūriu // Istoriografija ir atvira visuomenė. Vilnius, 1998, p. 182.