ri aprėptų visus galimus istorijos vadovėlių tyrimo aspektus, nėra ir vargu ar bus. Jei ne kiekvienais, tai bent kas porą trejetą metų pravartu būtų vadovėlių tyrėjams susitikti moksliniuose forumuose, kuriuose pristatomi naujausi vadovėlių tyrimai, aptariama mokyklinės istorijos ir akademinio mokslo sankirtos problematika bei kiti svarbūs klausimai.

Atsižvelgiant į naujausią nacionalinę mokslinių publikacijų pripažinimo tvarką laikyta, kad netikslinga išleisti konferencijos darbų rinkinį, o rekomenduota pranešėjams publikuoti kokybiškai parengtus straipsnius akademiniuose periodiniuose recenzuojamuose leidiniuose („Lietuvos istorijos studijos“, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai „Istorija“, „Knygotyra“ ir kt.). Būtent publikacijos šiuose leidiniuose įskaitomos mokslininkams ir doktorantams kaip svarios ir įtrauktinos į prestižinių publikacijų sąrašą. Kita vertus, atsižvelgiant į visuotinį domėjimąsi vadovėliais (visi juk iš jų mokėsi ar mokosi), būtų tikslinga populiariai perteikti vadovėlinės istorijos tyrimo rezultatus ir pedagoginei bei plačiajai visuomenei skirtuose leidiniuose. Straipsnis apie vykusią konferenciją pasirodė „Dialoge“², „Mokslo Lietuvoje“³, bus ir kitų publikacijų, parengtų pagal konferencijos medžiagą.

Vadovėlių kritika, polemika dėl jų skatina gilesnį domėjimąsi istorija. Tai kartu yra vienas veiksnių, leisiančių kelti ir mokyklinės istorijos lygį mokomųjų priemonių pliuralizmo sąlygomis. Yra ir kita tokių tyrimų nauda. Vadovėlių analizė gali padėti geriau suvokti ne tik istorijos temų vaizdavimą, bet ir pačių istorinių problemų esmę, inspiruoti naujas tyrimo kryptis ir praturtinti istoriografiją naujomis idėjomis. Profesionalūs istorikai turi skaityti mokyklinius vadovėlius dar ir dėl to, kad vien akademiškai neužsidarytų dramblio kaulo bokšte, t. y. mokėtų perteikti savo tyrimų rezultatus populiaria forma, suprantama ne tik specialistams, bet ir istorija besidominčiam jaunimui.

Arūnas Vyšniauskas

 __

2 Martynas Žilionis. Istorijos vadovėliai: kiekybė ir kokybė // Dialogas, 2003, lapkričio 14, Nr. 41, p. 7.

3 Audronė Svėrienė. Dėmesio centre – istorijos vadovėliai // Mokslo Lietuva, 2004, Nr. 1, p. 9.