jos g. 1808 m. plane vadinama „Pylimo skersgatviu“ (lenk. zaulek Walny), taip pat yra iki šiol išlikęs istorinis Pylimo gatvės pavadinimas.
M. Morelovskiui vadovaujant sudarytame plane vaizduojama, kad ši bastioninių įtvirtinimų linija nuo Radvilų rūmų dab. Vilniaus gatvėje, sudarydama plane trikampio formos darinį dab. Palangos g. rajone, tęsiasi iki dab. J. Basanavičiaus g. pradžios. Archeologinių tyrimų metu šioje, menamoje, bastioninių įtvirtinimų linijoje pylimų liekanų neaptikta. Nutrūksi dab. J. Basanavičiaus g. pradžioje, M. Morelovskio pavaizduota pirmoji pylimų gynybinė linija, kartodama gynybinės sienos konfigūraciją, tęsiasi iki gynybinės sienos Rūdninkų vartų. Yra nemaža tikimybė, kad šioje atkarpoje gynybinės linijos kraštas sutampa su dab. Pylimo g. dešiniojoje pusėje stovinčių pastatų rytinių fasadų kontūru. Architekto Roberto Zilinsko duomenimis, dalies šių pastatų (pvz., Pylimo g. 25/2) mūro tyrimai parodė, kad jie stovėjo jau XVII a. pirmojoje pusėje¹⁷. Tikėtina, kad šie pastatai buvo bastioninių įtvirtinimų gynybinės linijos dalis. Spėjamos bastioninių įtvirtinimų linijos aplinkoje atliktų archeologinių tyrinėjimų rezultatai¹⁸ rodo, kad bent dalyje aprašomos atkarpos fiksuoti stori piltos struktūros kultūrinio sluoksnio horizontai, susiję su didelės apimties žemės darbais. 2006 m. vandentiekio renovacijos metu kasant šurfą prie pastato Pylimo g. 41/1 pietrytinio kampo atkasta apardyta medinė konstrukcija iš pusiau skeltų ir iš dalies nusmailintų pušinių rąstų. Šių detalių ilgis ~1,5 m, plotis ~25 cm, jos turėjo horizontalias išpjovas sujungimui¹⁹. Spėtume²⁰, kad šios medinės konstrukcijos galėjo priklausyti pirmajai bastioninių įtvirtinimų linijai. Beje, bastioninių įtvirtinimų linkį šioje vietoje nurodo buvus ir M. Morelovskis.

Šis tyrinėtojas rekonstruoja, kad nuo Rūdninkų vartų, plane laužyta linija, bastioniniai įtvirtinimai supo pietinę miesto gynybinės sienos komplekso dalį. Šioje rekonstrukcinio plano dalyje matomi du netaisyklingų bastionų kontūrai ties dabartiniu Halės turgumi²¹. Archeologinių tyrinėjimų šioje miesto dalyje metu Morelovskio plane žymimų bastioninių įtvirtinimų liekanų aptikti nepavyko. XVI a. antrąja puse – XVII a. pirmąja puse tyrimų autoriaus datuotos aštrikuolių eilės, buvusios 6,3 m atstumu nuo gynybinės sienos ir įrengtos iš 25–30 cm storio rąstų, liekanų aptikta į pietvakarius nuo Rūdninkų vartų vietos²². Ar šie įtvirtinimai turėjo kokį ryšį su Kačergos (fosos) krantu ir pirmąja gynybinių pylimų linija nėra aišku dėl tyrimų fragmentiškumo. Neaiškus ir santykis tarp dab. Halės turgavietės teritorijos pietinėje dalyje stovėjusio XVII a. pirmojoje pusėje statyto mūrinio pastato²³  ir spėjamos gynybinės linijos. Tikėtina, kad šis sta-

---

¹⁷ Architekto S. Lasavicko nuomone, dab. Pylimo g. dešiniojoje pusėje jau XVII a. pirmojoje pusėje stovėję mūriniai pastatai kartu su miesto gynybine siena ir tarp jų tekėjęs upelis su užtvankomis sudarė savotišką „Venecijos tipo“ struktūrą – architekto R. Zilinsko žodinė informacija.

¹⁸ Butrimaitė R. Tyrinėjimai Pylimo g. 41 // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais. Vilnius, 2006,
p. 218–219; Katalynas K. Vilniaus senojo miesto vieta
(A 1610 K). 2003 m. archeologinių žvalgymų Šv. Stepono ir Raugyklos gatvėse ataskaita. Vilnius, 2003. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas (toliau – LIIR), f. 1, b. 4113.

¹⁹ Poška T., Girlevičius L. Pylimo gatvėje Vilniuje, renovuojamos vandentiekio magistralės Nr. 36 vietoje, 2006 m. atliktų archeologinių žvalgymų ataskaita // Archeologinių žvalgymų Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais (A 1610 K) bei urbanistikos paminklo teritorijoje, Vilniaus miestas. 2006 m. ataskaita. Ataskaita šiuo metu ruošiama.

²⁰ Medienos mėginių dendrochronologinė analizė datuoti konstrukciją nepadėjo.

²¹ Vieno bastionų kontūrai gerai matomi 1737 m. Vilniaus miesto plane.

²² Sarcevičius S. Tyrinėjimai Vilniuje, Pylimo–Rūdninkų g. kampe // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius 2000, p. 463.

²³ Poška T. Tyrinėjimai Vilniuje, Halės turgavietės teritorijoje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2003 metais. Vilnius 2005, p. 211.