| santykių lūžiu ir viso klausimų komplekso sprendimo problema. Klausimus jis iškėlė, atsižvelgdamas į savo meto istoriografijos lygį, Lietuvos visuomenės istorijos specifiką ir, kas bene svarbiausia, šaltinių nubrėžiamas galimybes. Ne vienas klausimas pradedamas nagrinėti parodant, kokiu lygmeniu jis sprendžiamas bendresniais ar problemai būdingais darbais: demografijoje42 remiamasi K. Potkańskiu43 ir W. Uhlemannu44; ekonomikoje įvertinamas apibendrinančių tyrimų trūkumas45; visuomenės socialinė diferenciacija derinama su E. Meyerio46, H. Brunnerio47, K. Kadleco48, A. Dopscho49, R. Schröderio50 požiūriais51. Šiems klausimams skirti trys pirmieji skyriai, sudarantys pirmąjį studijos tomą52. Kiekvienas šių skyrių – tai atskira minėtų klausimų studija, duodanti apibendrintą ir visiškai naują atsakymą šios srities problematikoje. Šių klausimų visuma – XIII a. baltų etnosų ekonominių ir socialinių santykių charakteristika, pranokstanti ne vienos šalies savo meto atitinkamos istoriografijos lygį. Antrame tome sprendžiami politinės geografijos, teritorinių ryšių ir užsimezgančių valstybinių santykių klausimai53. Čia autorius susiduria su gausia istoriografija (5-me skyriuje jis tai atskirai pažymi54) ir visur, pateikdamas savo argumentus, ją apžvelgia55, beje, parodydamas ir šaltinių inercijos įtaką jai56. Tačiau svarbiausia studijos savybė – daugybė šaltinių, panaudotų labai smulkiai ir diferencijuotai. H. Łowmiańskis atskirai neaprašinėja šaltinių ir istoriografijos, o įžangoje aptaria pasirinktos temos tyrimo situaciją, kurią formuoja šaltinių pobūdis ir bendra istoriografijos būklė57. Jo erudiciją rodo ne naudotos literatūros sąrašas, o rėmimasis autoriais ir polemika su jais. Apie H. Łowmiańskio metodiką reikėtų rašyti atskirą pranešimą, nurodant, kad tokios analitinės visumos Lietuvos istorijai skirtoje istoriografijoje dar niekuomet nebuvo. Vos vienai istorikų kartai pasireiškus po J. Latkowskio ir J. Totoraičio padarytos Mindaugo laikotarpio „įvykių inventorizacijos“, pasirodė pasaulinio lygio Lietuvos valstybės genezės studija. Ir, žinoma, iš to logiškai išplaukia klausimas, kaip ir kiek ši studija paveikė tolesnę istoriografijos raidą. Bet apie tai kiek vėliau.
Kas gi buvo pats šios studijos autorius? H. Łowmiańskis 1923 m. baigė Vilniaus Stepono Batoro universitetą58, 1924 m. apgynė doktoratą59. To meto Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakultete stengtasi sutelkti ge- |
dizainas ir programavimas giriaus