Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai12 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (12 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 12

BALTIJOS VALSTYBIŲ KLAUSIMAS VAKARŲ VALSTYBIŲ POLITIKOJE 1943 METAIS

ĮVA­DAS

KRAUJELIS RAMOJUS

Įvadas

 

Antrojo pasaulinio karo metai neabejotinai gali būti įvardyti kaip reikšmingiausias laikotarpis, nulėmęs Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių likimą. Lietuvių istorinėje sąmonėje gajūs Vakarų, kaip potencialių Lietuvos vaduotojų, vėliau ją išdavusių, vaizdiniai. Tarsi šiandienių realijų atgarsis labai prasmingai nuskambėjo ir JAV prezidento pažadas, kad nebebus „daugiau jokių Miunchenų, daugiau jokių Jaltų“1.

Tačiau šie vaizdiniai dar nėra nuodugniai moksliškai tyrinėti. Kada buvo nulemtas Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių likimas? Manytume, kad Antrojo pasaulinio karo tarptautinių santykių analizė leistų atskleisti principines Vakarų nuostatas ir paneigtų kai kuriuos mitus apie Vakarų ketinimus Baltijos valstybių atžvilgiu.

Šiame straipsnyje pasirinktas nagrinėti laikotarpis – 1943-ieji metai. Pagrindinis akcentas skiriamas didžiųjų valstybių santykiams bei ryškiausiai jų išraiškai – aukščiausio lygio susitikimui Teherane ir jame užfiksuotiems principiniams sprendimams dėl pasaulio ateities. Tyrimo tikslas – platesniame didžiųjų valstybių santykių kontekste atskleisti ir įvertinti principines didžiųjų Vakarų valstybių nuostatas Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių atžvilgiu. Analizuojami du pagrindiniai didžiųjų Vakarų valstybių politikos aspektai – politinis Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių padėties svarstymas bei jų tarptautinio statuso traktavimas. Straipsnyje apsiribojama dviejų didžiųjų Vakarų valstybių – Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžiosios Britanijos – nuostatų analizavimu darant prielaidą, kad jos atspindėjo ir reprezentavo bendrąsias Vakarų pasaulio pozicijas.

Tyrimo šaltinių bazę sudaro Vakarų ir Sovietų Sąjungos oficialūs užsienio politikos dokumentų rinkiniai, kuriuose yra fragmentiškų užuominų apie Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių klausimo svarstymus didžiosioms valstybėms derinant savo santykius2. Papildomi šaltiniai,

 

 

 

 

______________________________________

1 Lietuvos priešas bus ir Amerikos priešas // Lietuvos rytas. 2002, lapkričio 25, p. 1.

2 Foreign Relations of the United States: Diplomatic Papers. The Conferences at Cairo and Teheran 1943. Washington, 1961; Diplomatic Papers 1943, vol. III, Documents on British policy overseas, Series I, vol. VI, 1942–1946. Eastern Europe, 1971; E. L. Woodward.

66

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus