| nariais gali būti ir moterys, ir vyrai29. Programoje buvo numatyti būdai iškeltiems tikslams įgyvendinti: 1) teorinių klausimų, liečiančių moterų ir vyrų teises, parengimas; 2) politinės savimonės, ypač moterų, ugdymas; 3) platus agitavimas už moterų ir vyrų teisių sulyginimą tiek miestuose, tiek valsčiuose; 4) pagalba moterims pasiekti lygią su vyrais padėtį tiek apskritai, tiek profesinio išsilavinimo požiūriu; 5) rūpinimasis dirbančių moterų padėties pagerinimu, 6) knygų, brošiūrų, straipsnių, atsišaukimų rašymas ir platinimas, paskaitų skaitymas ir kiti propagandiniai metodai; 7) profesinių organizacijų kūrimas, taip pat rūpinimasis naujų moterų organizacijų ir susivienijimų steigimu visame krašte30. Lietuvos moterų susivienijimas buvo numatęs ir šios programos įgyvendinimo taktiką: 1. Aiškinti moters padėtį ir politines priemones, kurios leistų ją pagerinti. 2. Aiškinti Lietuvos padėtį ir Lietuvos reikalus ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Įtraukti šį klausimą į mokyklos programą31.
Lietuvos moterų susivienijimas įkūrė nemaža kuopelių provincijoje, užmezgė ryšius su Rusijos moterų draugijomis.
1905 m. rugsėjo 25 d. Vilniuje įvyko Lietuvos moterų susivienijimo sukviesta įvairių tautybių vilniečių moterų visuotinė sueiga, kurios tikslas buvo susipažinti su Vilniuje veikiančių moterų būrelių programomis ir išsiaiškinti požiūrį į Dūmos rinkimus. Sueigoje dalyvavo ir kitų Lietuvos miestų atstovės. Dalyvės vieningai pasisakė už Dūmos boikotavimą ir priėmė kreipimąsi į Vilniaus rinkėjus, kad jie reikalautų Lietuvai autonomijos ir sušaukti Vilniuje Steigiamąjį susirinkimą, išrinktą visuotiniu, lygiu, slaptu, betarpišku balsavimu be lyties, tautos, tikėjimo ir luomo skirtumo32. Taip pat buvo nurodoma: „Jei Dūmoje bus svarstomas politinių teisių moterims suteikimo klausimas, netolinti jo kaip tolimo reikalo ir neatidėti jo išsprendimo nenumatytam laikui“33. Sueigos nutarime nurodoma, kad tokį kreipimąsi priimti paskatino šios priežastys: 1. Noras visomis jėgomis darbuotis tėvynės gerovei ir teisingumui. 2. Noras parodyti pasauliui ir atkreipti jo dėmesį į meilę, kurioje moterys mato pasitaisymo viltį34. 1905 m. rugsėjo 28 d. nutarimas buvo išverstas į tris kalbas ir išplatintas Vilniuje.
Visuomenė domėjosi moterų veikla. Tai nulėmė ir spaudos dėmesį šiai sričiai. Buvo rašoma, kad atsirado moterų suvažiavimų, taip pat pasirodė straipsnių, kuriuose buvo reikalaujama joms leisti dalyvauti leidžiant įstatymus ir administracijoje. Akcentuojama, kad, gavusios rinkimų teisę, jos atneštų didelę naudą kraštui35. Tačiau ne viename straipsnyje buvo mėginama atitraukti moteris nuo politinės ir visuomeninės veiklos nurodant, kad jos, siekdamos išsilavinimo, pirmiausia turi būti doros motinos ir moterys, ir užimti tik tas darbo vietas, kur reikia kantraus darbo36.
1905 m. spalį Lietuvos moterų atstovė O. Brazauskaitė dalyvavo Pirmajame Rusijos moterų suvažiavime37.
Įsiplieskiant revoliucijai Rusijoje, po 1905 m. spalio 10 d. prasidėjo visuotinis streikas. Jis
29 VU bibliotekos Rankraščių skyrius. F. 1, f. 423, l. 270.
30 Ten pat.
31 Ten pat.
32 Ten pat.
33 P. Vileišis. Nauji susivienijimai Lietuvoje // Ūkininkas, Nr. 9, p. 248.
34 Ten pat.
35 Moterų klausimas // Lietuvių laikraštis, 1905, Nr. 44–45, p. 643.
36 Ten pat, p. 644.
37 O. Mašiotienė. Moterų, p. 8. |
dizainas ir programavimas giriaus