Profesorius, daktaras
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto
Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedra
Tel. 268 72 88
El. paštas: alfredas.bumblauskas@if.vu.lt
1. Įvadas
Nė viena tyrimų strategijos paieška negali apsieiti be tam tikro teorinio modelio. Jeigu pritarsime Jurgenui Kockai, kad teorija visų pirma yra korektiškas sąvokų vartojimas, tai istorikas pirmiausia susiduria su tiriamojo objekto įerdvinimo (regioninė tipologija ar komparatyvistika erdvėje) ir įlaikinimo (periodizacija kaip komparatyvistika istoriniame laike) sąvokomis ir problemomis1. Neseniai buvo prisimintos2 mūsų pastangos pradėti diskusiją dėl Lietuvos istorijos periodizacijos3 ir apgailestauta, kad jos neįgijo tąsos. Sunku pasakyti, kiek šie apgailestavimai yra nuoširdūs, nes tokiu atveju reikėtų apgailestauti ir dėl kitko – dėl mūsų istoriografijoje dominuojančios krypties ar mokyklos, nuvedusios prie teorinio mąstymo ignoravimo, faktų gausinimo bei smulkmeniško empirizmo. Antra vertus, nesunku pastebėti, kad prisiminti ir apgailestauti verčia pats gyvenimas – autorė yra daugiatomės Lietuvos istorijos sintezės projekto atsakomoji redaktorė4, juo labiau kad iš jos pasisakymų galima spręsti, jog sintezės objektu bus pasirinkta nebe valstybingumo, o visuomenės istorija5. Tokiame projekte vien gausindamas faktus neišsiversi – priešingai, reikės faktų atrankos ir iš sintezės modelio išplaukiančių nepakankamai ištirtų reiškinių signalizavimo. Reikės sugalvoti, kodėl atskirų tomų viršeliais vienas laikotarpis atskiriamas nuo kito, pateikti santykį su visuotinės istorijos sąvokomis, tokiomis kaip proistorė ar priešistorė, Viduramžiai, Naujieji amžiai / laikai ar modernieji laikai etc.6
___
1 Plg.: Manning P. Navigating World History: Historians Create a
Global Past. New York, 2003, p. 265–274.
2
Kiaupienė J. „Mes Lietuva“: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija XVI a. (viešasis ir privatus gyvenimas). Vilnius, 2003. P. 27–28.
3 Žr.: Lietuvos istorijos periodizavimo problemos. Diskusijos, pokalbiai. Redkolegijos posėdžio medžiaga // Lietuvos istorijos studijos, 1992, t. 1, p. 127–134.
4 Žr.: Lietuvos istorija. T. 1.: Akmens amžius ir ankstyvasis metalų laikotarpis. Vilnius, 2005.
5 Žr. Kiaupienė J. Min. veik., p. 28.
6 Pavyzdžiui, nemanytume, kad pavyks pasitenkinti mokykliniuose vadovėliuose išlikusia sovietine periodizacijos versija – Pirmasis pasaulinis karas (arba „Didžioji Spalio revoliucija“) kaip Naujųjų amžių ir Naujausiųjų laikų riba, kai dominuojanti tendencija pasaulinėje Va - |
dizainas ir programavimas giriaus