| pačios Latvijos suvereniteto apribojimui ateityje, nes judviejų padėtis buvo labai panaši. Antra. Latvija baiminosi, kad Lenkija, įsigalėjusi visoje Lietuvoje (Himanso projektas kaip tik būtų sudaręs tam sąlygas), ne tik sukels Sovietų Rusijos pretenzijas į Pabaltijį, bet ir pati ims pretenduoti į latvių žemes, pirmiausia į Alūkštos apskritį, Latgalą ir Liepoją, kuri jai, sudariusiai federacinius ryšius su Lietuva, taptų labai reikalinga. Viename iš 1921 m. interviu Z. Mejerovicas tiesiog pabrėžė: "Užėmus kam nors Lietuvą, Latvijai teks susidurti su jos priešininku“. 22 V. Bandrevičius irgi rašė, jog "kantoninės Lietuvos" planas Latvijai jokiu būdu nepriimtinas dėl neabejotinų Lenkijos kėslų į Latgalą ir Liepoją"23.
Trečia. Latvijos interesų neatitiko Himanso projekte numatyta ekonominė konvencija, nes ją įgyvendinus, Lietuvą būtų užplūdusios Lenkijos prekės ir Latvija būtų nebetekusi čia savo rinkos. Kaip tik su Lietuvos rinkos panaudojimu latviai gerokai siejo savo pramonės atkūrimą. Himanso projektas galėjo tam sutrukdyti.
Pagaliau Latvijos visuomenė matė, kad Himanso projektas Lietuvai nepriimtinas, kad jam priešinasi visa lietuvių tauta, todėl simpatizavo jai, stengėsi padėti. Visos Latvijos politinės partijos, jų spauda Himanso projektui nepritarė, net smerkė jį24. Pavyzdžiui, stambiausios Latvijos politinės partijos - ūkininkų sąjungos - laikraštis "Briva Zeme" tvirtino, jog Tautų Sąjunga, sudarydama Himanso projektą, nepaisė tautų apsiprendimo teisės, net pažeidė Lietuvos konstituciją, nes tėra viena Lietuva, ne Vilniaus, ne Kauno, kaip yra ir viena Latvija, ne "Daugpilio Latvija", ne "Rygos Latvija"25. Panašiai ir kiti Latvijos laikraščiai aiškino, kad Vakarų valstybės ketina primesti Lietuvai Lenkijos protektoratą, paversti ją "Lenkijos dominija" ir kad prieš tai turi protestuoti ne vien lietuviai, bet ir visos laisvos tautos“ 26.
Taigi Himanso projektas neatitiko ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos interesų. Tai 1921 m. jas suartino. Z. Mejerovicas Rygoje liepos 12—13 d. suorganizavo Latvijos, Lietuvos ir Estijos užsienio reikalų ministrų konferenciją, kurioje ketinta įkurti trijų mažųjų Baltijos valstybių sąjungą. Bet sąjungos sudaryti nepavyko, kadangi Estija atsisakė į ją stoti.
Estijos politikai siekė sukurti "didžiąją Baltijos sąjungą", į |