„Ja­no“ mįs­lė: kū­ry­biš­ko ope­ra­vi­mo mark­sis­ti­ne te­ori­ja at­ve­jis so­vie­ti­nė­je lie­tu­vių is­to­riog­ra­fi­jo­je?

Keli štrichai prieštaringam istoriko portretui

Vienas seniausių romėnų panteone yra pradžios ir pabaigos dievas Janas, vaizduotas su dviem veidais, atgręžtais į priešingas puses. Dėmesingesnis žvilgsnis į sovietinę lietuvių istoriografiją iš tuometinės praeities tyrinėtojų bendrijos neabejotinai išskirtų vieną asmenybę – akademiką Juozą Jurginį. Tai – nepaprastai produktyvus, tyrimų siužetų bei bibliografinių pozicijų gausos prasme¹  mokslininkas, stebinantis ne tik darbų kiekybe, bet ir kokybe, o kartu – neretai trikdantis juose išreiškiamų nuomonių kontroversiškumu bei spekuliatyvumu². Šis mokslininkas buvo plačiai žinomas ir mėgstamas to meto visuomenės, tačiau jo profesinės karjeros kreivė nuolat kito: oficialiose šio mokslininko biografijose, fiksuojančiose profesines pergales, neatsispindi kaltinimai objektyvizmu, „keliaklupsčiavimu prieš Vakarus“ ir kitos šiam mokslininkui inkriminuotos „nuodėmės“³. J. Jurginis buvo įtrauktas į „šventuo-

 ___

 1 J. Jurginio plunksnai priklausantys moksliniai, publicistiniai, eseistiniai tekstai bei stambios formos darbai sumuojami keturženkliais skaičiais (žr.: Kašauskienė B., Šiškienė A. Juozas Jurginis. Literatūros rodyklė. Vilnius, 1986).

 2 Apie J. Jurginio darbuose pasitaikančius spekuliatyvius momentus, pavyzdžiui, lietuviškojo kapitalizmo genezės paieškas XVI a. viduryje arba „buržuazinių santykių“ užuomazgų fiksavimą Lietuvos krikšto metu, žr.: Bumblauskas A. Ar būta marksizmo sovietinėje lietuvių istoriografijoje? // Tarp istorijos ir būtovės. Vilnius, 1999, p. 395 (toliau – Bumblauskas A. Ar būta marksizmo); Bumblauskas A. Konfliktai Lietuvos sovietinėje istoriografijoje: psichologija ar metodologija? // Lietuvos sovietinė istoriografija. Teoriniai ir ideologiniai kontekstai. Vilnius, 1999, p. 115 (toliau – Bumblauskas A. Konfliktai Lietuvos sovietinėje istoriografijoje).

 3 Pateiksime tik vieną pavyzdį: 1950–1951 m. Istorijos institute J. Jurginiui teko atlaikyti kritikos ugnį dėl „nemokslinio“, „antimarksistinio“ Lietuvos istorijos periodizacijos modelio konstravimo bei propagavimo, „keliaklupsčiavimo prieš imperialistinės stovyklos papročius“, objektyvizmo. Šią kritiką atspindi Lietuvos mokslų akademijos archyve (toliau – LMAA) saugomi Istorijos instituto darbuotojų posėdžių ir Mokslų akademijos visuotinių susirinkimų sesijų protokolai: F. 16, ap. 1, b. 34, l. 10–16, 76–81, 87–88, 110–121. F. 1, ap. 2, b. 112, l. 153, 155. F. 1, ap. 2, b. 154, l. 86–87, 175–177.