Apie lietuvių spaudos draudimą rašyta tikrai daug ir išsamiai. Bet lietuvių bendradarbiavimas su latviais kovoje prieš carizmo tautų priespaudos politiką specialiai nagrinėtas nebuvo, nors kai kuriuos su šia tema susijusius klausimus aptarė K. Nastopka ir V. Merkys. Papildydamas jų duomenis, pamėginsiu čia nustatyti tik pagrindines to bendradarbiavimo gaires ir politinį jo turinį.
Šeštajame „Aušros“ numeryje 1883 metais pasirodė A. Latvio slapyvardžiu pasirašytas straipsnis „Latviški laikraščiai“. Straipsnio autorius A. Dirikis, latvis, nuo 1877 m. tarnavęs Sofijos gubernatūroje ir, atrodo, Bulgarijoje susipažinęs su Jonu Basanavičiumi. Jis rašė: „Laikraštis yra naudingas dalykas. Laikraštis apreiškia tautos būdą ir veikalus, jis parodo, kiek toli tauta tapusi ir ko ji gali laukti. Labai naudingai lietuviui yra gauti pažinti latviškus laikraščius, kokių lietuviai dar neturi, nes latviai yra lietuvių broliai ir kaimynai. Gavę pažinti latviškus laikraščius, mes pažinsime ir latviškąją tautą ir žinosime, kokiu keliu lietuviai turi eiti, norėdami apturėti tą apšvietimą, kurį apturėjo latviai.“1 Lengvai galima pastebėti A. Dirikio straipsnį esant šiek tiek pamokslaujamo tono. Bet tuo metu lietuvių veikėjai iš tikrųjų slapčiomis rijo seilę, žiūrėdami į latvių kultūrinį gyvenimą. Apie 1873 m. susipažinęs su Maskvos latviais, J. Basanavičius vėliau prisiminė: „Latvių susirinkimuose apsilankant man teko susipažinti su jų literatūra, laikraščiais, su jų tautiškumo idealais, literatišku triūsu. Ant vieno tokio pas Kriugerį susirinkimo, ant kurio dalyvavo ir Valdemaras, kiek atsimenu, buvo užgautas klausimas ir apie mūsų literatūrą, velyta ir mums įsteigt laikraštį ant paveikslo jų anuometinio „Baltijas Westnesio“.2 Deja, tas pasiūlymas negalėjo būti įgyvendintas Rusijos imperijoje. Beje, pirmasis prašymas suteikti teisę leisti laikraštį lietuvių kalba buvo įteiktas Latvijos. Mintaujos (Jelgavos) spaustuvininkas E. Zislakas 1881 m. pateikė Vyriausiajai spaudos reikalų valdybai prašymą dėl teisės leisti savaitraštį „Lietuvos žinios“. E. Zislakas argumentavo prašymą tuo, jog latviška spauda nedraudžiama.3 Šį argumentą pateikdavo daugelio lietuvių peticijų |
dizainas ir programavimas giriaus