sario 25 d. Jame išdėstytos Klaipėdos krašto problemos, pastarųjų dienų įvykiai, pokalbio su Lietuvos užsienio reikalų ministru J. Urbšiu turinys. Kai 1939 m. kovo 22 d. Vokietija Lietuvai įteikė ultimatumą dėl Klaipėdos, J. Skalickis jau savaitę nėjo Čekijos-Slovakijos pasiuntinio pareigų. 1939 m. kovo 16 d. Vokietijai okupavus Prahą, J. Skalickis griežtai atsisakė Lietuvoje reziduojančiam Vokietijos pasiuntiniui E. Zechlinui perduoti Čekijos-Slovakijos pasiuntinybę, „tačiau apie veikiančios pasiuntinybės išlaikymą valstybėje, kurioje kitų valstybių atstovai gyveno amžinoje baimėje dėl tolimesnių Vokietijos veiksmų, nebuvo galvojama“⁷⁵. Po pasiuntinybės panaikinimo J. Skalickis dar porą mėnesių gyveno Lietuvoje, o išvykęs į Didžiąją Britaniją ir Prancūziją įsitraukė į pasipriešinimo kovą.

Išvados

Diplomatinių santykių užmezgimo problema galutinai buvo išspręsta, kai Čekoslovakija pripažino Lietuvą de jure. Čekoslovakijos interesams Lietuvoje atstovavo prof. J. Galia, M. Niederlė ir J. Skalickis, tačiau tik J. Skalickiui 1936 m. buvo suteiktas pasiuntinio titulas. Čekoslovakijos užsienio reikalų ministerijos priimtų sprendimų atstovybės Lietuvoje atžvilgiu būtų galima išskirti 1927 m. kaip lūžinę datą, nes tuomet buvo atidaryta pasiuntinybė, nors ir turėjusi formalų pobūdį – atstovai įgijo reikalų patikėtinio titulą. Pasikeitusios politinės aplinkybės ir išaugusi Lietuvos politinė reikšmė Europoje turėjo įtakos tam, kad 1936 m. J. Skalickiui buvo suteiktas pasiuntinio titulas ir rezidencija Kaune. Čekoslovakijos atstovybė atliko jai Čekoslovakijos užsienio reikalų ministerijos skiriamas užduotis, visų pirma tai buvo ekonominių santykių plėtimas ir gerinimas, kadangi Lietuvos rinka laikyta vartais į Rusiją. Ilgiausiai Kaune dirbęs J. Galia užmezgė pirmuosius kontaktus su Lietuvos politiniais ir ekonominiais sluoksniais, jo asmenine iniciatyva 1925 m. buvo įkurtas garbės konsulatas Klaipėdoje. J. Skalickis – labiausiai prityręs diplomatas, svarbus jo asmeninis indėlis derinant pozicijas dėl atskirų klausimų su Lietuvos užsienio reikalų ministru S. Lozoraičiu. Taip pat J. Skalickis aktyviai siekė išlaikyti Čekoslovakijos ekonominius interesus Lietuvos rinkoje. Kitaip nei J. Galia ir J. Skalickis, Čekoslovakijos reikalų patikėtinis M. Niederlė nepasižymėjo savo asmeninėmis savybėmis nei spręsdamas politinius, nei ekonominius klausimus. Čekoslovakijos diplomatams tarpukariu pavyko įsitvirtinti Lietuvoje rezidavusių diplomatų korpuse ir kartu suteikti išsamią informaciją apie padėtį Lietuvoje bei derinti dvišales pozicijas įvairiais klausimais su Lietuvos politikais.

The question of diplomatic mission of Czechoslovakia
in Lithuania in 1921–1939

Dalia Bukelevičiūtė

Summary

The problem of diplomatic relation between Lithuania and Czechoslovakia is that Lithuanian historiography has not been investigated yet. There are very important L. Švec works from the Czech historians. The base of this article is material from Lithuania and Czech Republic archives.

___

75 J. Dejmek. Prvnķ Československż vyslanec na Litve // Mezinįrodnķ politika. 1994, č. 7, s. 33.