ISTORINĖS KULTŪROS STUDIJŲ PROJEKTO RECEPCIJA LIETUVOJE

Apie Rūtos Šermukšnytės daktaro disertaciją Lietuvos istorijos aktualinimas Lietuvos dokumentiniame kine ir televizijoje (1988–2005 m.) ir jos gynimą

2006 metų vasario 15 dieną Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto 30 auditorijoje Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros doktorantė Rūta Šermukšnytė apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją Lietuvos istorijos aktualinimas Lietuvos dokumentiniame kine ir televizijoje (1988–2005 m.). Mokslinis darbo vadovas – prof. dr. Alfredas Bumblauskas, disertacija rengta 2001–2005 metais Vilniaus universitete, jos pagrindu paskelbtos trys mokslinės publikacijos recenzuojamuose mokslo leidiniuose¹. 

Istorijos mokslo krypties gynimo tarybą sudarė: pirmininkas – prof. dr. Alfredas Bumblauskas (VU, istorija), nariai – dr. Rimantas Miknys (LII, istorija), doc. dr. Šarūnas Liekis (Mykolo Romerio universitetas, istorija), prof. habil. dr. Zenonas Norkus (VU, filosofija), doc. dr. Arūnas Poviliūnas (VU, sociologija), oponentai – doc. habil. dr. Alvydas Nikžentaitis (LII, istorija) ir prof. dr. Audronė Glosienė (VU, komunikacija ir informacija).

Pristatydama disertaciją R. Šermukšnytė teigė, kad jos tikslas – atskleisti Lietuvos istorijos aktualinimą Lietuvos dokumentiniame kine ir televizijoje 1988–2005 metų laikotarpiu kaip estetinių, ideologinių ir istoriografinių veiksnių kintančią sąveiką. Tokį pasirinkimą lėmė neaiškus Lietuvos istorijos aktualinimo dokumentiniame kine ir televizijoje bei Lietuvos istorijos mokslo santykis. Anot Šermukšnytės, egzistuoja dvi tarpusavyje beveik nebendradarbiaujančios stovyklos – istorikai profesionalai (preferuojantys mokslinę istorijos rekonstrukciją) ir kino bei televizijos specialistai, kuriems būdinga ikimokslinis istorijos supratimas, specifinio istorinio diskurso paskirties visuomenėje vizija, puikus audiovizualinės produkcijos kūrimo subtilybių išmanymas. Ši situacija ir buvo disertacijos išeities taškas.

Atlikto tyrimo pagrindu ginamos šios tezės: istorijos diskurso konstravimo kine ir televizijoje tyrimas kartu yra ir audiovizualinės istorijos fenomeno nagrinėjimas; su Atgimimu prasidėjus Lietuvos istorijos marksistinės-lenininės sampratos revizavimui bei prieškarinio nacionalistinio Lietuvos istorijos naratyvo atgaivinimui, dokumentinių filmų ir laidų kūrėjai pradė-

___

¹ Žr.: Šermukšnytė R. Lietuvos istorija dokumentiniame kine ir televizijoje. Diskurso konstravimo ypatybės // Lietuvos istorijos studijos. 2004, Nr. 14, p. 114–129; jos pačios: Tautos atminties vaizdai: vizualinis XX a. Lietuvos istorijos stereotipizavimas Lietuvos dokumentikoje // Lietuvos istorijos studijos. 2004, Nr. 15, p. 81–89; jos pačios: Audiovizualinės istorijos formos mokyklinėje edukacijoje (empirinių istorinės sąmonės tyrimų bei istorijos didaktikos teorijų požiūriu) // Modernių technologijų taikymas istorijos edukacijoje: straipsnių rinkinys / Sud.
B. Šetkus. Vilnius, 2003, p. 45–53.