| lė didelio susižavėjimo LKP ideologams. Antai dramaturgams buvo priekaištaujama, kad ,,remdamiesi teze dėl tikinčiųjų jausmų neįžeidinėjimo, jie nekuria naujų kūrinių antireliginėmis temomis, nors dėl meninės kūrybos specifikos neįmanoma vykdyti antireliginės propagandos, nepaliečiant tikinčiųjų ir tų, kurie platina tikėjimą“19. Antireliginės propagandos pastangas, aišku, žlugdė ir teigiamas kunigo Antano Mackevičiaus herojus to meto bestseleriu tapusiame Vinco Mykolaičio-Putino romane ,,Sukilėliai“.
2. Totalios ateistinės indoktrinacijos mechanizmo sukūrimas
Sovietų režimo atstovų nerimą dėl galimų ateistinės propagandos susilpnėjimo padarinių ypač sustiprino jaunimo demonstracijos Kaune per 1956-ųjų Vėlines. Baimintasi, kad Lietuvoje nepasikartotų Vengrijos scenarijus, kuriame svarbus vaidmuo priklausė Bažnyčiai. Tai vertė LKP vadovus imtis iniciatyvos atgaivinti išblėsusią ateistinę propagandą nelaukiant, kol bus duotas signalas iš Maskvos. LKP CK biuras jau 1957 m. gegužės 27 d. apsvarstė antireliginės propagandos sustiprinimo priemonių planą, o tų pačių metų rugpjūčio 12 d. jį patvirtino20. 1958 m. pavasarį buvo surengtas respublikinis pasitarimas, svarstęs konkrečius ateistinės propagandos tobulinimo būdus. Taigi LKP vadovybė užbėgo už akių visoje Sovietų Sąjungoje 1958 m. pabaigoje prasidėjusiai naujai antireliginei kampanijai.
Maksimaliai suvaržius religinių idėjų sklaidos galimybes, masinės ateistinės propagandos mechanizmas vėl buvo paleistas visu pajėgumu. Ryškiausiai tai, žinoma, atsispindėjo periodinės spaudos puslapiuose, kuriuose, pradedant 1958 m., straipsnių, puolančių Bažnyčią ir religiją, daugėjo geometrine progresija: 1957 m. išspausdinta 87, 1958 m. – 222, o 1959 m. – jau 60321. 1958–1964 m. ateistinių publikacijų tematikos struktūra iš esmės nepasikeitė. Palyginti su 1953–1957 m. (8 proc. visų straipsnių), vėl šiek tiek padidėjo straipsnių prieš Bažnyčią ir kunigus skaičius (22 proc.)22, tačiau jis nepasiekė 1947–1952 m. lygio (52 proc.). Pagrindinė dvasininkų ,,nuodėmė“ ir toliau liko jų tikro ar tariamo bendradarbiavimo su antisovietiniu pogrindžiu faktai. Nauja buvo tai, kad šiuos kaltinimus bandyta paremti tendencingai parinktais dokumentais. Pirmieji tokio pobūdžio dokumentų rinkiniai pasirodė 7-ojo dešimtmečio pradžioje serijoje ,,Faktai kaltina“23. 1958–1964 m. taip pat populiarios tapo dvasininkų kolaboravimo su naciais, tariamos dvasininkų meilės pinigams bei moralinio dviveidiškumo temos. Apibendrinimai apie kunigus buvo daromi pagal pavienius, be to, nevisiškai įtikinamus faktus. Moraliniam kunigų sugedimui parodyti 7-ojo dešimtmečio pradžioje buvo prisiminta ir perdėtai išpūsta istorija su prel. Konstantinu Olšausku, kuris 1929 m. buvo nuteistas už buvusios savo meilužės nužudymą, nors jo kaltė nebuvo neginčijamai įrodyta. 1961 m. pasirodė pagal šią istoriją parengta Jono Kauneckio brošiūra „Prelatas Olšauskas: dokumentinė apybraiža“. Jos leidimas po metų buvo pakartotas.
Nuo 7-ojo dešimtmečio pradžios sovietinės
___
19 LKP CK Propagandos ir agitacijos skyriaus pažyma ,,Apie priemones politiniam darbui tarp Lietuvos SSR gyventojų pagerinti“ // Ten pat, b. 4, l. 221.
20 LKP CK biuro 1957 m. rugpjūčio 12 d. posėdžio protokolas // Ten pat, ap. 191, b. 348, l. 35–49.
21 V. Skuodis, p. 23.
22 Ten pat.
23 Žudikai Bažnyčios prieglobstyje / Sud. B. Baranauskas, G. Erslavaitė, Vilnius, 1960 (1 leidimas), 1962 (2 leidimas). |
dizainas ir programavimas giriaus