Saulė Viskantaitė-Saviščevienė
Jaunesnioji mokslo darbuotoja
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto
Lietuvos statutų ir Lietuvos Metrikos tyrimų grupė
Tel. 268 72 96
Įvadas
Istorikui, ketinančiam visuomenei pristatyti paskiros Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) bajorų giminės tyrinėjimo rezultatus, neišvengiamai kyla klausimas: kaip pagrįsti savo tyrimo objekto pasirinkimą? Aktualių istorijos faktų pažinimo, giminės reikšmės visuomenėje nustatymo ar panašių klausimų iškėlimas genealogijos specialisto čia lyg ir nepateisina, kadangi jiems priešpriešinamos per XX a. lietuvių istoriografijos suformuluotos bei įsigalėjusios nuostatos apie LDK bajorų moralinį nuopuolį, spartų sulenkėjimą, nusikalstamą nesirūpinimą valstybės reikalais ir t. t. Tad ar iš viso verta aukoti dėmesį šiai „padermei“ pažinti? Ilgą laiką buvo manoma, kad yra kitų, istoriko plunksnos labiau vertų tyrimo objektų. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį požiūris į bajoriją akivaizdžiai pradėjo keistis: vienas po kito pasirodė bajorijai ar paskiriems jos atstovams skirti tyrimai. Iš jų puslapių į mus pažvelgia visiškai kitokia bajorija: politikai ir kariai, rašytojai ir poetai, mokslininkai ir mecenatai, savo protą bei energiją paskyrę ne tik savanaudiškiems tikslams pasiekti. Šių bajorų giminių istorijos teikia mums žinių apie socialinių LDK struktūrų raidą, lėtą, bet neišvengiamą kaitą, tęstinumus bei lūžius, padedančius giliau suvokti ir tiksliau įvertinti dramatiškiausius mūsų valstybės istorijos įvykius. Taip bent jau iš dalies atkuriamas mūsų visuomenės ryšys su senosios Lietuvos valstybės kilminguoju sluoksniu.
Šemetų giminės vardas plačiau išgarsėjo prieš dešimtmetį, kai buvo paskelbtas XVII a. poeto Mikalojaus Kazimiero Šemetos kūrinio „Reliacija apie Žemaitijos patekimą ir išėjimą iš švedų globos“ originalus tekstas su vertimu į lietuvių kalbą. Autorius čia prisistato kaip žemaičių bajoras, kildinęs save iš Kęsgailų ir Zbaražskių (Kaributaičių) giminiųe1. Todėl neretas šių dienų istorikas, išgirdęs Šemetų pavardę, „atgaline data“ ją sieja su Žemaitija2. Tačiau ar Šemetos iš tiesų buvo žemaičiai?
Istoriografijoje šis klausimas jau buvo keltas. Janas Glinka teigė, kad Šemetos tebuvo
___
1 Mikalojaus Kazimiero Šemetos „Reliacija“ / Spaudai parengė ir vertė Eugenija Ulčinaitė. Vilnius, 1994,
p. 39. Atkreipkime dėmesį į toli gražu nevienareikšmį Mikalojaus Kazimiero Šemetos santykį su „Reliacijoje“ aprašytais įvykiais. Pats kūrinio autorius 1655 m. spalio 20 d. pasirašė Kėdainių sutarties dokumentą. Žr.:
Konopczyński Wł., Lepszy K. Akta ugody Kiedańskiej 1655 roku // Ateneum Wileńskie, rok X, 1935, s. 206.
2 Gudavičius E. Lietuvos istorija nuo seniausių laikų iki 1569 metų. Vilnius, 1999, p. 619. |
dizainas ir programavimas giriaus