Ką rado Trakuose Žilberas de Lanua, arba kas yra Trakų žydai

Lietuvos istoriografijoje tautinių mažumų (karaimų, totorių, žydų) istorijai niekada nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Žinant Lietuvos istorijos mokslo raidos etapus, jų kaitos darytus „perversmus“ ideologine ar istorijos sampratos ir jos naudingumo ar reikalingumo prasme (tai ir diktavo nagrinėjamų temų aktualumą), peršasi išvada, jog tautinių mažumų istorijos Lietuvoje problemos niekada nebuvo svarbios. Net ir dabar Lietuvos istorijos mokslo svarbių ir nesvarbių ar populiarių ir nepopuliarių temų skalėje tautinių mažumų problematikos pozicijos liko beveik nepakitusios. Tiesa, daugelyje darbų apie įvairius Lietuvos visuomenės, ūkio, kultūros ir kitus istorijos aspektus jau nepamirštamas Lietuvos gyventojų daugiatautiškumo faktas, tačiau, kadangi nėra naujų kompleksinių studijų šiuo klausimu ir dabar remiamasi vos ne chrestomatiniais tapusiais teiginiais, kartojamais beveik nuo XIX a. pabaigos ar XX a. pradžios, kai Rusijos istorikai bandė spręsti vadinamąjį „žydų klausimą“, o Lenkijoje bent minimaliai buvo domimasi Lietuvos totorių ir karaimų praeitimi.

Neneigiant tautinių mažumų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) istoriją studijavusių mokslininkų nuopelnų, galima teigti, kad šiuolaikinėje istoriografijoje jų teiginiai nėra pakankamai kritiškai vertinami. Tą patį galima pasakyti ir apie karaimų bendruomenės Trakuose istoriją: ji nagrinėta izoliuotai, kaip ypatinga, bet ne kaip sudėtinė LDK karaimų istorijos dalis. Dėl to skirtingų laikotarpių istoriografijoje atsirado nemažai painiavos vertinant karaimų teisinę padėtį ar terminiją, šaltiniuose įvardijančią karaimus. O postuluojant dėl religinių skirtumų neįmanomą karaimų ir žydų sugyvenimą viename mieste, net nesvarstoma žydų bendruomenės egzistavimo Trakuose galimybė, nors be didesnių konfliktų žydai ir karaimai gyveno ir turėjo atskirus maldos namus Lucke¹, vėliau Biržuose² ir kitur. Tad kuo gi ypatingi Trakų karaimai, dėl religinių ir kultūrinių skirtumų negalėję sugyventi viename mieste su žydais, kitaip tariant, ar skiriasi iki XVII a. vidurio Lietuvos Metrikos (LM) aktuose vartotų terminų Trakų žydas ir Lucko žydas prasmė? Istoriografijoje³, remiantis LDK laikotarpio šaltiniais, jau įrodyta, kad LM aktų terminas žydas, pridedant bendruomenės, kuriai priklauso vienas ar kitas asmuo, pavadinimą yra vienodai taikomas įvardijant tiek žydus, tiek