Kaip šaltinis, privalomieji inventoriai naudojami istorijos tyrimuose greta kitu šaltinių gana plačiai, nors jų šaltinotyriniai aspektai toli gražu ne išsemti. Tai patvirtina negausūs jų duomenų patikimumo tyrimai¹⁶.

Privalomųjų inventorių duomenų struktūra panaši kaip ir tradicinių surenkamųjų inventorių - visų pirma pateikiamas žodinis ir statistinis dvaro (ypač stambesnio) aprašymas, po to kaip būtina pačių inventorių vedimo sąlyga - baudžiavinių ūkių prievolės, šalia jų ir valstiečių ūkių parametrai - žemės kiekis ir rūšis, šeimos sudėtis ir žmonių amžius (taip pat ir darbingų), darbinių ir produktyviųjų gyvulių skaičius, inventorių prieduose - bendros pasėlių normos, atskirų kultūrų vidutinis derlingumas ir pagal tai apskaičiuojamas vidutinis derlius (surenkamuosiuose inventoriuose pasėlių normos, sėjamų kultūrų kiekis valstiečių ūkiuose - reta išimtis). Privalomieji inventoriai, kaip minėta, paprastai identiško formuliaro, stambiausių dvarų su atspausdintomis grafomis, dėl to gerokai lengviau juos skaityti. Grafos buvo papildomos savininkų nuožiūra, todėl vieni privalomieji inventoriai išsamesni, kiti - ne tokie išsamūs, bet visi paprastai turi būtinos informacijos minimumą.

Paties dvaro aprašymas apima jo geografinę padėtį, t. y. atstumą iki artimiausių miestų ir miestelių, geografinės padėties apibūdinimą, nurodant žemės kiekį, jos rūšis, santykį su valstiečių žeme, pajamas ir išlaidas, pasėlius, derlių ir derlingumą ir kt.

Tačiau, kaip ir tradiciniuose inventoriuose, privalomuosiuose taip pat nenurodomas valstiečių ūkių pajamingumas, pajamos ir išlaidos, parduodamų produktų asortimentas ir jų prekybinis intensyvumas, nors atskiruose inventoriuose ir rašoma, kad dvaras nedraudžia valstiečiams prekiauti ir parduoti atliekamų produktų supirkėjams. Vadinasi, valstietis negalėjo parduoti be dvaro žinios, ką norėjo. Inventorių pastabose nurodoma, kad valstiečių ūkiai, ypač silpni, gali atliekamą produktą parduoti tik su sąlyga, jei atsiskaitę su dvaru ir yra pasilikę pragyvenimo minimumui¹⁷. Kiti dvarai valstiečių prekybos neribojo¹⁸.

Tokių duomenų stoka trukdo apibendrinti prekinius-piniginius santykių mastą baudžiaviniame kaime, apibūdinti baudžiavinio ūkio ekonominį potencialą, kartu absoliutaus feodalinio išnaudojimo kitimo intensyvumą, apibrėžti procesų vietą baudžiavinio ūkio sąstingio ir prekinės rinkos stiprėjimo sąlygomis. Taigi lieka tik netiesiogiai atskleisti tokių reiškinių esmę. Vienas iš tokių būdų - tiriamų reiškinių ir procesų statistinis modeliavimas - tai atitinkamų duomenų, atspindinčių pagrindines tiriamo reiškinio savybes ir požymius, sistemos kūrimas ir jos struktūros tyrimas adekvačiais statistiniais metodais. Aišku, kad statistiškai tirti galima tokias reiškinių ir pro-