Istoriografijoje sistemiškiau žvelgta tik į socialinį ir ekonominį procesą (jau minėti J. Jurginio, taip pat M. Jučo, V. Merkio ir E. Gudavičiaus darbai). Nors ir tai dėl kapitalizmo raidos yra daug neaiškumų. Sociopolitinėje ir sociokultūrinėje srityse turime tik fragmentinių įžvalgų, o nesvarstomos periodizacijos. Štai kodėl mūsų schemose daug klaustukų, jas galima laikyti tik darbinėmis hipotetinėmis. Be to, čia nėra vietos plačiau argumentuoti šias schemas. Šiuo atveju mums rūpi kas kita – juk šios schemos parodo, kad XIV–XV amžiaus sandūros, XVI a. vidurio, XVIII a. pabaigos ir XX a. antrojo–trečiojo dešimtmečių permainos yra lūžiai visuose istorinio proceso lyg-