Panaši situacija su „samizdato“ terminu susiklostė ir Estijoje, kur vyravo tradicija nevartoti skolinių iš kitų kalbų ir vietoj jų sukurti naujus estiškus žodžius. Dar septintojo dešimtmečio pabaigoje tarp estų disidentų vyko diskusijos, kokiu žodžiu pakeisti rusiškąjį skolinį „samizdatas“, ir buvo nutarta vartoti naujadarą „omakirjastus“ („oma“ estų kalboje reiškia „pats“, „savas“, „kirjastus“ – „leidykla“)59. Tuo pačiu metu atsirado ir kitas naujadaras – „isekirjastus“ („ise“ reiškia „pasidaryti pačiam“, tačiau estų kalboje tai skambėjo kaip labiau pažodinis „samizdato“ vertimas). Lygia greta buvo vartojamas ir terminas „kodutrükk“, reiškęs namudinę literatūrą. Vis dėlto naujadarai nebuvo plačiai paplitę. Pasak tyrinėtojo buvusio disidento Jurio Adamso, sovietinėje Estijoje rusiškasis terminas „samizdatas“ liko populiaresnis ir dažniau vartojamas už visus naujadarus kartu paėmus (Lietuvoje, priešingai, naujadaras „savilaida“ praktiškai pakeitė „samizdatą“), tačiau labiausiai vartojamas, ypač kalbant apie politinius tekstus, buvo žodis „põrandaalune“ („pogrindinis“)60.

Neologizmo „savilaida“ plitimas sovietinėje Lietuvoje buvo sudėtingas istorinis procesas, nulemtas daugelio išorinių ir vidinių veiksnių. Septintojo–aštuntojo dešimtmečių sandūroje Lietuvoje rusiškasis naujadaras „samizdatas“ tapo plačiau žinomas, o netrukus šia sąvoka imta įvardyti ir lietuviškąją pogrindinę spaudą.

Gausėjant pogrindinei literatūrai ir stiprėjant jos poveikiui visuomenei, aštuntojo dešimtmečio pirmojoje pusėje buvo sukurtas lietuviškas terminas „savilaida“. Jis visų pirma apibūdino pogrindinės spaudos gamybos ir plitimo specifiką. Aštuntojo dešimtmečio antrojoje pusėje šis naujadaras jau tapo plačiai žinomas Lietuvos savilaidoje, tačiau dėl įvairių aplinkybių nebuvo masiškai vartojamas per visą sovietinį laikotarpį.

Naujadaro adaptacija sovietinėje Lietuvoje rodė atsiradusį poreikį įvardyti naują pogrindinės spaudos reiškinį, kuris visuomenėje įgavo vis didesnę reikšmę. Todėl, nepaisant kalbinių niuansų (terminas „savilaida“ yra tiesioginis vertinys iš kitos kalbos; be to, pastaruoju metu gausėja kalbos požiūriu vengtinų naujadarų su dėmeniu „savi-“), savilaidos termino vartosena Lietuvoje turi beveik pusę amžiaus siekiančias tradicijas, o jo vartojimas moksliniame diskurse yra istoriškai pagrįstas. Tiesa, mokslinis šio termino apibrėžimas reikalauja naujų studijų, kartu ir kitų naujų publikacijų.

---

 59 Jüri Adamso atsakymai į anketą „Savilaida sovietinėje Lietuvoje“ (mašinraštis; anketą parengė E. Jaseliūnas). 2006, liepos 10.

 60 Jüri Adamso atsakymai į papildomus klausimus prie anketos „Savilaida sovietinėje Lietuvoje“ (mašinraštis; anketą parengė E. Jaseliūnas). 2006, liepos 17.