| skaitę109, Sofiją Holovčinskaitę110, kuri tapo antrąja Merkelio gyvenimo palydove, o paskutinė – trečioji žmona – buvo Barbora Oginskaitė111 , kuri gyveno iki 1651 m. Iš šių trijų vedybų Merkelis susilaukė dešimties vaikų: Ievos, Aleksandro Jaroslavo, Bagdono, Lukošiaus, Stanislovo112, Gabrieliaus, Aleksandros, Apolonijos, Rachelės113 ir Onos114.
Merkelio Šemetos ir Bogumilos Pritulisaitės sūnus Vaclovas šaltiniuose minimas nuo 1570 m.115 Nuo 1575 m. iki 1597 m. minimas kaip Raseinių ir Skirsnemunės laikytojas116, nors šias pareigas, matyt, ėjo iki pat mirties. Žemaitijos pakamario pareigybę turėjo nuo 1582 m.117 1588 m. iš šių postų pasitraukė, kadangi buvo paskirtas Polocko118, o nuo 1597 m. – Smolensko kaštelionu (šias pareigas ėjo iki 1600 m.)119. Buvo vedęs du kartus: pirmą kartą – Elžbietą Rapolaitę Holovčinskaitę (brolio Merkelio žmonos Sofijos seserį)120, antrąja jo žmona tapo Elžbieta121 Chodkevičiūtė (mirė po 1611 m.)122 . Iš abiejų vedybų Vaclovas susilaukė penkių palikuonių: Kristupo Vaclovo, Jurgio, Onos Kristinos, Elžbietos ir dar vienos dukters, kurios vardas liko nežinomas123.
Jono Merkelaičio Šemetos vardas fiksuojamas 1570–1603 m. aktuose124. 1585–1603 m.
___
109 Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau – VUB RS), f. 7 Upytės žemės aktai, nr. 36,
l. 157. Kaip jo žmona minima 1584 (ОДВЦА, т. 1, с. 1205, № 272)–1593 m. (LMAB RS, f. 256, b. 2975) dokumentuose.
110 1595 m. (ОДВЦА, т. 4, с. 136, № 204, 205).
111 Minima nuo 1600 m. (ОДВЦА, т. 5, с. 259, № 223).
112 Dėl šio asmens identifikavimo kyla kai kurių abejonių. Lietuvių literatūros istorikai pažymi, kad XVII a. antrojoje pusėje gyvenęs ir kūręs Stanislovas Samuelis Šemeta 1676 m. vedė Gardino maršalkos dukterį Sofiją Kerdėjūtę. Žr.: Ulčinaitė E., Jovaišas A. Lietuvių literatūros istorija. XIII–XVIII amžius. Vilnius, 2003, p. 314.
O K. Pietkiewiczius nurodo, kad Kerdėjūtė (vardas nepaminėtas) buvo Merkelio Merkelaičio Šemetos sūnaus Stanislovo žmona. Žr.: Pietkiewicz K. Kieżgajłowie, IV genealoginė lentelė. Laikotarpis, skiriantis Stanislovą ir Stanislovą Samuelį, yra pakankamai didelis, todėl negalime tvirtinti, jog abiem šiais atvejais kalbama apie tą patį asmenį. Šiuo metu negalime pasakyti, ar čia tikrai nėra įsivėlusių klaidų. Būtent dėl tos priežasties Merkelio Šemetos sūnaus Stanislovo nevadinsime Stanislovu Samueliu.
113 Pietkiewicz K. Kieżgajłowie, IV genealoginė lentelė.
114 K. Pietkiewiczius, papildęs Włodzimierzo Dworza-czeko sudarytą Šemetų genealoginę lentelę, nurodė 9 Merkelio vaikus, ko gero, niekur neaptikęs dešimtojo – dukros Onos. Žr.: LMAB RS, f. 12, nr. 4151, 4152.
115 Merkelio Šemetos 1570 m. lapkričio 1 d. testamente minimi Vaclovas, Jonas, Kristina ir Olžuchna. Žr.: LMAB RS, f. 264, nr. 1276; K. Pietkiewiczius nurodė kitą – 1571 m. datą, kada rašytiniuose šaltiniuose buvo minimi Merkelio vaikų vardai, būtent prasidėjus Merkelio Stanislovaičio turto dalyboms. Žr.: Pietkiewicz K. Kieżgajłowie, s. 52.
J. Wolffas kelis kartus pabrėžia, jog 1600 m. pradžioje Vaclovas jau buvo miręs, žr.: Wolff J. Senatorowie, s. 131.
116 Nuo 1575 m. (Boniecki A. Poczet, s. XXXVIII) iki 1597 m. gegužės 2 d. (ОДВЦА, т. 4, с. 234, № 228). Šaltiniuose yra užuominų, kad Vaclovas Šemeta 1576 m. dalyvavo Torūnės seime. Žr.: LMAB RS, f. 256, b. 3535.
117 Jau buvo 1582 m. rugpjūčio 8 d. – žr.: ОДВЦА, т. 1, с. 91, № 65; 1583 m. nurodyti LMAB RS, f. 256,
nr. 3742, 1586 m. lapkričio Stepono Batoro rašte užsiminta, jog kiek prieš tai Vaclovas Šemeta vis dar ėjo šias pareigas (LMAB RS, f. 256, nr. 3850).
118 1588 m. birželio 18 d. jau yra tituluojamas Polocko kaštelionu (ОДВЦА, т. 2, с. 27, 28, № 187 bei c. 30, № 212), ko gero, tuomet jis jau buvo palikęs Žemaitijos pakamario pareigas. G. Błaszczykas teigia, kad Polocko kaštelionu Vaclovas buvo 1588–1597 m. Žr.: Błaszczyk G. Diecezja żmudzka. Ustrój, s. 179, 180.
119 Pietkiewicz K. Kieżgajłowie, s. 52; G. Błaszczyko duomenimis, Smolensko kaštelionu Vaclovas Šemeta buvo 1597–1600 m. Žr.: Błaszczyk G. Diecezja żmudzka. Ustrój, s. 179, 180. Tiesa, reikėtų pasakyti, kad nuo 1599 m. balandžio Vaclovo Šemetos žmona turtinius reikalus jau tvarkė pati savarankiškai. Žr.: ОДВЦА, т. 5, с. 198, № 73.
120 Minima nuo 1576 m. (ОДВЦА, т. 1, с. 44, № 7). Regis, apie jos laidotuves užsimenama 1590 m. spalį (ОДВЦА, т. 2, с. 91, № 106).
121 Kadangi lenkų kalboje vardas Halszka reiškia Elžbieta, tai tekste ir genealoginėse lentelėse šį vardą ir vartosime. Žr.: Karplukówna M. Polskie imiona, s. 15.
122 Kaip Vaclovo Šemetos žmona minima nuo 1591 m. gegužės (ОДВЦА, т. 2, с. 161, № 52). Dworzaczek W. Genealogia. Warszawa, 1957, t. 2, s. 175. Autorius, matyt, sumaišė teigdamas, jog Vaclovo žmona buvusi Magdalena Zbaražskaitė. Iš tiesų ji buvo brolio Jono žmona.
123 Pietkiewicz K. Kieżgajłowie, IV genealoginė lentelė. 124 Ten pat. Autorius nurodė, jog pirmasis Jono paminėjimas yra fiksuotas 1571 m. dokumentuose. Žr. šio darbo 115 išn. Be to, K. Pietkiewicziaus duomenimis, Jonas Merkelaitis mirė 1601 m., tačiau dar 1603 m. rugpjūčio 8 d. J. Šemeta pateikė įrašyti kelis savo aktus į Žemaitijos pilies teismo knygas. Žr.: VUB RS, f. 7 – Žemaičių Pilies Teismo knyga (toliau – ŽPTK), nr. 1/14453, l. 245, 246, 255–261v. |
dizainas ir programavimas giriaus