| raidą, atmetančią išorinį poveikį istorijos subjektui. V. Trumpa konstruoja dinaminį trijų konfliktų Lietuvos istorijos XIX amžiuje modelį. Išeivijos istorikas savo modelį priešpriešina lenkų pavergimo-išsivadavimo modeliui ir kai kurių Lietuvos istorikų feodalizmo-kapitalizmo modeliui. Skirtingi savo pobūdžiu ir forma antagonistinis lenkų-rusų, aštrus ir piktas lietuvių-lenkų konfliktai reikštų galantiškos senosios lenkų kultūros dezintegracijos procesą. Sudėtingas lietuvių-rusų konfliktas reikštų dviejų - lietuvių ir rusų - kultūrų intensyvios akumuliacijos etapą. Keletas pastabų dėl V. Trumpos ir A. Kulakausko diskusijos. Išanalizavus istorikų metodologines pozicijas galima teigti, kad ši diskusija yra iš esmės skirtingų istorinių pažiūrų ir metodologinių pozicijų įtampos ir intersub-jektyvumo stokos padarinys. Polemika, atrodo, vyksta daugiau reiškinių, faktų interpretacijos, kai kurių faktų korekcijos požiūriu. Šiuos du istorikus skiria:
1) Istorijos proceso samprata -V. Trumpos nuomone, istorijos procesas "daugingos vienovės" raida, todėl gali reikšti ir progresą, ir regresą; A. Kulakauskui istorijos procesas - pažangi evoliucinė istorijos subjektų (etnosas, tauta, valstybė) raida,
2) Istorijos tyrimų objektas - V. Trumpa tyrinėja universumo individualizuotus hierarchinius vienetus (asmuo, tauta,...), Kulakauskas - socializuotą kolektyvą-individą (etnosas, tauta,...),
3) "Tautos" samprata: V. Trumpa "tautą" apibūdina daugiau istorinės savimonės kriterijumi, A. Kulakauskas - etnokultūriniu ir socialiniu kriterijais,
4) Žmogaus samprata: išeivijos istorikui žmogus yra biosocialinė ir kultūrinė-dvasinė ar kultūrinė-kosminė būtybė, Lietuvos istorikui - biosociokultūrinė būtybė,
5) Epistemologinė kryptis: pirmajam - praeities pažinimas yra individo savivokos momentas, o istorinė savimonė kaip bendro evoliucinio proceso etapas. Tai kosmologinis požiūris į pažinimą; antrajam - pažinimas labiau teorijos ir faktų vienybė ir faktografija plačiąja prasme kaip tiesos kriterijus, todėl pažinimas vyksta sociokultūrinės analizės lauke.
Išvados
"Tautos" sąvoka, kaip ir bet kuri kita, yra įrankis. "Tautos" sąvoka implicitiška istoriko metodologinei pozicijai arba pasirinktam "požiūrio kampui". Todėl istoriko metodologinės pozicijos labai veikė jo "tautos" sampratą. Panašios R. Vėbros, E. Aleksandravičaus ir A. Kulakausko metodologinės pozicijos lėmė tipologinį "tautos" sampratų panašumą. |
dizainas ir programavimas giriaus