| E. Bernoto laiškas, adresuotas Vokietijoje gyvenančiam draugui. Laiške buvo rašoma: „Aš dabar esu grupės vadas, bet greit tapsiu vėliavos vadu („fähnleinführer’iu“). Mes čia irgi turime partiją, kuri vadinasi „Memelländliche Jugend“. Jai priklauso 43 nariai. Gal galėtum būti toks geras ir atsiųsti mums ženklus vadams: 1-ą vėliavos vadui ir 5-is – grupių vadams. Mes nešiojame juodas arba tamsiai mėlynas kelnes ir įvairių spalvų marškinius. Ant rankovės nešiojame trikampius antsiuvus su užrašu „Mein Memelland“ („Manasis Klaipėdos kraštas“). Gal turi nereikalingų sudėvėtų uniformų? Jeigu turi, tai būk geras ir atsiųsk. Parašyk laišką, kaip jums sekasi ir ką mes turime išmokti. Viską siųsk ponui Brantner Fährmann į Karceviškius, Rytų Prūsiją. Iš ten mes viską pasiimsime. Taip pat atsiųsk man Adolfo Hitlerio paveikslą. Su didžiausiu vokišku Heil Hitler.“34
Taigi, kaip leidžia spręsti šio laiško turinys, minima organizacija buvo grynai karinio pobūdžio ir gana aktyviai veikė. Beje, šiek tiek painiavos sukelia laiške minimas „Fähnlein“ pavadinimas, kurį vartojo tik „Evangelische Jungmaennerverein“ „Jungvolk“ skyrius. Todėl tikėtina, jog organizacija, įvardyta „Memelländliche Jugend“, tebuvo nauja „Jungvolk“ transformacija, prisidengusi „Spiel und Singschar“ pavadinimu. Tokią prielaidą leidžia daryti vienodas tiek laiške, tiek Valstybės saugumo departamento suvestinėse minimas narių skaičius.
Vis dėlto seniausia ir patikimiausia konspiracijos priemonė buvo sporto organizacijos. Populiariausios buvo vadinamosios „Vejos sporto“ („Rasensport“) draugijos, vienijusios ir futbolą, ir lengvąją atletiką kultivuojančius jaunuolius. Tokioms organizacijoms daugiausia priklausė mokyklinio amžiaus jaunimas. Tačiau baigusius mokyklą jaunuolius vietos mokytojai, gaisrininkai, girininkai ir kitų autonominių įstaigų tarnautojai bei valdininkai burdavo į neva sporto organizacijas, kuriose toliau buvo skiepijamas nacionalsocializmas, pradėtas pradžios mokyklose. Tokių „sporto“ organizacijų 1935–1937 m. atsirado ne tik kiekviename mieste, bet ir kiekviename kaime. Valstybės saugumo policija pastebėjo, kad greta sporto užsiėmimų tokios organizacijos pradėjo rengti rikiuotes, kariškų pratimų ir pasisveikinimo pamokas35. Sporto vardu prisidengę nacių aktyvistai pritraukė daug jaunimo ir tęsė dr. E. Neumanno nustatytą politinę liniją36. Tokios organizacijos buvo „Freya“ (203 nariai), „Männerturnverein“ (Vyrų lengvosios atletikos sąjunga; 564 nariai), „Spielvereinigung“ (Žaidimų susivienijimas; 421 narys), „Sportverein“ (Sporto sąjunga; 250 narių), veikusios Klaipėdos mieste.
Be abejo, ne visos organizacijos buvo nacistinės. Tačiau buvo labai stengiamasi jas tokiomis paversti. Ir šis darbas nenuėjo veltui. Po kelerių metų, t. y. 1938 m., beveik visos sporto organizacijos sudarė naujai kuriamų smogikų būrių branduolius. Pavyzdžiui, iš „Sportverein“ narių buvo formuojami SS daliniai, o „Segelverein“ (Būriuotojų sąjunga), kuriai priklausė 217 narių, tapo kuriamo „Mariner Sturm“ („Jūros smogikų“) dalinio pagrindu.
Vyresnio amžiaus asmenys, prijaučiantys nacistiniam judėjimui, būrėsi į neva kultūrines organizacijas. „Kultūros“ plėtojimu labiausiai rūpinosi chorai. Tačiau dauguma jų viešai nepasirodydavo, nes dėl nelojalios savo veiklos buvo administracinėmis priemonėmis varžomi. 1937 m. duomenimis, dainavimas buvo 2459 asmenų pomėgis37. Gausiausi buvo „Männergesangverein“
___
34 1935 m. rugpjūčio 7 d. Klaipėdos krašto Pasienio policijos vado pranešimas policijos departamento direktoriui // LCVA, f. 394, ap. 6, b. 52, l. 52.
35 Periodinių žinių apie padėtį Klaipėdos krašto pasienyje santrauka // LCVA, f. 394, ap. 6, b. 73, l. 13.
36 1935 m. rugpjūčio 13 d. VSD spaudos dienynas Nr. 72 // LCVA, f. 394, ap. 6, b. 58, l. 213.
37 Ten pat, p. 4. |
dizainas ir programavimas giriaus