| apskrities partizanų atsiminimus66. Šioje knygoje pateikiama daug įdomios ir vertingos medžiagos apie partizanų organizavimąsi minėtoje apskrityje ir už jos ribų 1918–1919 m., apie jų indėlį į kovas dėl Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimo.
3. Dėl Nepriklausomybės kovų nušvietimo istorinėje literatūroje
1918–1920 m. vykusios Nepriklausomybės kovos – vienas iš audringų, tačiau iki šiol mažai tetyrinėtų kuriamos Lietuvos kariuomenės istorijos reiškinių. Reikia pažymėti, kad tarpukario istorikai, kariniai veikėjai ar visuomenės atstovai išsamios, tuo metu nesunkiai prieinamais gausiais šaltiniais besiremiančios nepriklausomybės kovų istorijos parengti nesuskubo. Daugiausia buvo apsiribota didesnės ar mažesnės apimties straipsnių, apžvalgų publikavimu karinėje spaudoje. Pirmieji tų straipsnių autoriai buvo betarpiški kovų su rusų bolševikais dalyviai ar karinių dalių štabuose dirbę karininkai. Iš jų visų pirma paminėtini J. Urbšys67, V. Steponaitis68, S. Žukaitis69, J. Vidugiris70, K. Ališauskas71, A. Vasiliauskas72 ir kt. Jų straipsniuose dažniausiai buvo aprašomos kurios nors kautynės ar jų epizodai, kartais remiantis atitinkamais dokumentais – brigadų, pulkų ar batalionų vadų operatyviniais įsakymais, pranešimais, telefonogramomis ir pan.
Apie antrojo Lietuvos valstybės priešo – bermontininkų atsiradimą, jų tikslus, veiklą mūsų krašte ir kovas su jais reikšmingą ir įdomų straipsnį paskelbė anksčiau minėtas Krašto apsaugos ministerijos generalinio štabo literatūros skyriaus viršininkas kapitonas V. Steponaitis, pateikdamas jį skaitytojui kaip „medžiagą istorijai“73. Šį straipsnį reikėtų vertinti kaip vieną iš pirmųjų rimtesnių mokslinių tyrinėjimų karine tematika vos pasibaigus Nepriklausomybės kovoms. Gaila, kad jo autorius, pateikęs gausią ir vertingą medžiagą, daugeliu atveju nenurodė šaltinių, kuriais rėmėsi minėtame darbe.
Tarpukario Lietuvoje pasirodė keletas reikšmingų publikacijų ir apie lietuvių santykius su pietiniais kaimynais lenkais, peraugusius į ilgai trukusį ginkluotą konfliktą. Iš tokių darbų visų pirma savo brandumu ir minties logika išsiskiria J. Urbšio straipsnis74. Jame autorius, remdamasis konkrečiais faktais, įtikinamai parodo, kaip atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, dėl lenkų vykdytos imperialistinės politikos tiek Vilniaus, tiek visos Lietuvos atžvilgiu ir dėl sąjungininkų šališkumo susidarė labai paini tarpvalstybinė situacija, iš kurios išeities nerasta nei užsitęsusiose lietuvių ir lenkų derybose, nei Tautų Sąjungoje, todėl prieita prie aktyvių ir sunkių karinių veiksmų.
J. Rainio 1936 m. išleistoje knygoje „P. O. W (Polska organizacja wojskowa)
_____________________________________________________
67 J. Urbšys. Pirmosios mūsų kariuomenės operacijos (schematinė mūsų kariuomenės kovos veiksmų apžvalga iš laikotarpio 1919 m. vasario mėn. 1 d.–balandžio mėn. 30 d. // Mūsų žinynas, t. 1, Nr. 2, p. 87–95; Panevėžio operacija (1919 m. gegužės mėn. 17–23 d.) // Ten pat, Nr. 3, p. 92–105. Dar iš Panevėžio bataliono veikimo 1919 metais (bolševikų fronte nuo birželio 1 d. iki liepos 6 d.) // Ten pat, 1925, t. 8, p. 482–496.
68 V. Steponaitis. Paskutinės operacijos bolševikų fronte // Mūsų žinynas, t. 1, Nr. 3, p 106–125; Epizodai iš Panevėžio operacijos // Ten pat, t. 8, Nr. 23, p. 285–296.
69 S. Žukaitis. Panevėžio atvadavimas iš bolševikų 1919 m. // Karo archyvas. 1929, t. 5, p. 198–222.
70 J. Vidugiris. Kupiškio operacija 1919 m. gegužės 26–31 d. // Ten pat, 1935, t. 6, p. 78–95.
71 K. Ališauskas. Pirmieji Nepriklausomybės kovų žygiai // Karys. 1939, Nr. 36, p. 1049–1051.
72 A. Vasiliauskas. Žaslių–Daugų operacija 1919 m. balandžio 2–8 d. // Karo archyvas. 1940, t. 12, p. 183–211.
73 Kpt. V. Steponaitis. Bermontininkai Lietuvoje (Medžiaga istorijai) // Mūsų žinynas, t. 1, Nr. 1, p. 76–98; Nr. 2, p. 50–77.
74 J. Urbšys. Medžiaga Vilniaus ginčo diplomatinei istorijai // Ten pat, 1930, t. 19, p. 257–272; 1931, t. 21, p. 265–294.
75 J. Rainys. P.O.W. (Polska organizacja wojskowa) Lietuvoje. Kaunas, 1936. |
dizainas ir programavimas giriaus