Lietuvoje. Ji vienijo 1200 narių (su kandidatais) nuo 43 iki 70 metų81.

1. Kariuomenės pirmūnų sąjunga buvo vėliausiai įsikūrusi buvusių karių organizacija Lietuvoje. Ši organizacija savo gretose vienijo tautinio sąjūdžio Rusijoje dalyvius, 1917–1919 m. carinėje kariuomenėje įkūrusius lietuviškus karinius dalinius. Ji buvo įsteigta po suvažiavimo, kuriame buvo iškilmingai paminėtas tautinio sąjūdžio Rusijoje dvidešimtmetis.

2. Ši sąjunga pagrindines savo jėgas skyrė organizaciniams darbams. Per dvejus metus buvo įsteigti 24 skyriai, pagamintas ir įteisintas Kariuomenės pirmūnų medalis (dėl sovietų okupacijos neįteiktas) ir gauta kai kurių lengvatų jos nariams.

3. Kariuomenės pirmūnų sąjungos įkūrimas ir bendraminčių suvienijimas buvo svarbūs tuo, kad priminė visuomenei apie tautinio sąjūdžio buvimą ir veiklą Pirmojo pasaulinio karo metu ir pateikė istorinę biografinę medžiagą (narių anketomis) apie asmenis, dalyvavusius kuriant Rusijoje karines dalis. Vėliavos, nuotraukos ir dokumentai buvo perduoti saugoti į Vytauto Didžiojo karo muziejų (dalis jų išsaugota ir dabar yra muziejuje).

4. Tautinio sąjūdžio Rusijoje dalyviai sudarė karininkų kadrus besikuriančiai kariuomenei, o dauguma kareivių nepasekė savo vadų pavyzdžiu. Remiantis Kariuomenės pirmūnų sąjungos narių anketomis galima teigti, kad ši organizacija savo gretose vienijo tikrosios tarnybos ir atsargos 15 generolų, 31 pulkininką, 34 pulkininkus leitenantus, 28 majorus, 37 kapitonus, 47 leitenantus82. Lietuvos kariuomenėje iš 1000 Kariuomenės pirmūnų sąjungos narių savanoriais tarnavo 200 žmonių, 50 jų apdovanoti Vyčio kryžiais, 400 tarnavo kaip mobilizuoti83.

5. Kariuomenės pirmūnų sąjunga buvo ne vienintelė tokio pobūdžio organizacija Europoje. Panašių sąjungų ar draugijų buvo Lenkijoje, Čekoslovakijoje ir kitur.

---

81 Kariuomenės pirmūnų sąjungos statistinės žinios. Ten pat, l. 240.

82 Anketos // LCVA. F. 1446, ap. 1, b. 3–29.

83 Vyriausybės atstovo brg. gen. K. Navako kalba // Seimo stenogramos. 1939 m. sausio 26 d., p. 11.