Bevalstybių kultūrų (angl. Stateless Cultures) samprata yra originali ir kiek neįprasta netgi akademinėje sferoje tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Bevalstybių kultūrų koncepciją pasiūlė Oksfordo universiteto Šv. Antano koledžo prof. Dovid Katz, 1999 m. pakviestas dėstyti į Vilniaus universitetą ir jame įkūręs Kultūrinių bendrijų studijų centrą (toliau – KBSC). Šio centro įkūrimas buvo bendras Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto bei Atviros Lietuvos fondo sumanymas. Prof. D. Katzo žodžiais, šis centras turbūt buvo pirmasis – ir lieka bene vienintelis iki šiol – universitetinis centras, kurio veikla susijusi išskirtinai su bevalstybėmis kultūromis. Šiuo metu KBSC siūlomi kursai sudaro Istorijos fakulteto bakalauro (kultūros istorijos ir antropologijos programos) bei istorijos magistrinių studijų dalį.

Europos (ir ne tik jos) istorijoje buvo ir yra labai skirtingų mažumų. Kai kurios jų turi savo „istorinę tėvynę“, su kuria palaiko įvairiopus ryšius ir panorėjusios gali „sugrįžti į gimtąją šalį“. Tačiau yra bevalstybių kultūrų, kurių žmonės niekur neturi istorinės tėvynės. Nors bevalstybės kultūros dažniausiai nepatenka į oficialių valstybinių struktūrų globą, jos yra savitos, išlaikė savo unikalią kalbą, tautosaką, literatūrines ir religines tradicijas. Bet XX a. Europoje šioms kultūroms iškilo išnykimo grėsmė. Į jas privalėtume atkreipti ypatingą dėmesį, jos turėtų būti studijuojamos Europos ir pasaulio universitetuose.

KBSC pagrindinis tikslas yra sukurti naujas akademinių studijų programas, supažindinti studentus su bevalstybėmis kultūromis – šiuo metu mūsų universitete studijuojamos Lietuvos jidiš, karaimų, totorių, romų ir sentikių kultūros, – su daugiakultūriškumu, tuo paskatinant jų toleranciją ir pagarbą įvairioms mažumoms. Centro veikla svarbi ne tik ruošiant studijų programas, bet ir tyrinėjant bevalstybes kultūras, rengiant tam skirtas konferencijas, stiprinant bei plėtojant mokslinius ryšius. 2000 m. gruodžio 7–9 d. Vilniaus universitete vyko pirmoji KBSC tarptautinė konferencija, skirta Europos bevalstybių kultūrų ir tarpkultūrinės pagarbos problemoms nagrinėti. Ši idėja pasirodė gyvybinga ir vertinga. Todėl buvo nutarta tokias konferencijas rengti kas dveji metai. 2002 m. gruodžio 4–6 d. KBSC Vilniuje surengė savo antrąją tarptautinę konferenciją apie jautriausias mažumas (bevalstybes kultūras), kuri sulaukė per 70 dalyvių iš daugiau kaip 20 pasaulio valstybių.

Šių (2005) metų gegužės 13–14 d. Vilniaus universitete vyko trečioji tarptautinė KBSC konferencija – „Jautriausios mažumos: atkuriant vietinių kultūrų Europą“. Kaip ir ankstesnėse, šioje konferencijoje buvo pristatyti Lietuvos romų, totorių, karaimų, žydų bei rusų sentikių moksliniai tyrinėjimai, tolerancijos formų sklaida Europoje, jos etninių mažumų istorija ir šiandienės socialinės-politinės padėties problematika; naujas konferencijos akcen-