Lietuviu English
Jūs esate: PagrindinisŽurnalasArchyvai1 Tomas
Meniu
Žurnalas
  Archyvai
  0 Tomas
  1 Tomas
  2 Tomas
  3 Tomas
  4 Tomas
  5 Tomas
  6 Tomas
  7 Tomas
  8 Tomas
  9 Tomas
  10 Tomas
  11 Tomas
  12 Tomas
  13 Tomas
  14 Tomas
  15 Tomas
  16 Tomas
  17 Tomas
  18 Tomas
  19 Tomas
  20 Tomas
  Redakcija
  Atmena
Specialieji leidiniai
Internetinė žurnalo versija
Kontaktai ir nuorodos
Draugai
Tinklapį kūrė
č4
Girius MERKYS
 
  Archyvai (1 Tomas)  
   
 
ISSN 1392-0448. LIETUVOS ISTORIJOS STUDIJOS. Nr. 1

HIMANSO PROJEKTAS IR LATVIJA 1921 M.

BUTKUS ZENONAS

Tautų Sajungos Tarybos pirmininkas Polis Himansas (Belgijos užsienio reikalų ministras, Briuselio universiteto profesorius), tarpininkaudamas Lietuvos ir Lenkijos deryboms Briuselyje, 1921 m. gegužės 20 d. pateikė projektą Lietuvos - Lenkijos konfliktui sureguliuoti. Šis konfliktas ypač paaštrėjo po to, kai Lenkijos kariuomenė, vadovaujama L. Želigovskio, 1920 m. spalio mėn. užėmė Vilnių ir prasidėjo Vilniaus krašto aneksija. Himanso projekte Vilnių buvo numatyta perduoti Lietuvai, bet už tai ji turėjo padaryti Lenkijai didelių nuolaidų: paversti Lietuvą federacine valstybe, susidedančia iš savarankiškų Vilniaus ir Kauno kantonų, pasirašyti su Lenkija ekonominę bei karinę konvencijas ir apskritai užmegzti su ja glaudžius, artimus federacijai, ryšius1.

Didžiosios Vakarų valstybės, visų pirma Anglija ir Prancūzija, vertė Lietuvą priimti Himanso projektą, nes tikėjosi juo sustiprinti savo strateginę sajungininkę Lenkiją ir tokiu būdu sudaryti jai sąlygas ateity veiksmingai priešintis Vokietijos ir Sovietų Rusijos įsigalėjimui, labiau stabilizuoti tarptautinę padėtį Rytų Europoje. Lietuva šio projekto nenorėjo priimti, kadangi jis ribojo jos suverenitetą. Negalėdama iš karto atsispirti Anglijos ir Prancūzijos spaudimui Lietuva vis dėlto priėmė jį kaip pagrindą tolimesnėms deryboms, tikėdamasi per jas pašalinti iš jo sau pavojingus ir nepalankius punktus. Tačiau, kai to galutinai padaryti nepavyko, kai Himanso projekto antrajame variante liko Lietuvos nepriklausomybę ribojančių sąlygų, Lietuva jį atmetė.

Sovietinio laikotarpio Lietuvos istoriografijoje nemažai rašyta apie Sovietų Rusijos požiūrį į Himanso projektą, akcentuota, jog būtent ji padėjo Lietuvai nuo jo atsikratyti2.

Taip pat parodyta Lenkijos bei didžiųjų Vakarų Europos valstybių — Anglijos ir Prancūzijos — pozicija tuo klausimu3. Tačiau taip ir liko neišaiškinta, kaip į Himanso projektą reagavo Latvija Lietuvos kaimynė, vienintelė gimininga šalis ir panašios padėties valstybė. Šiame straipsnyje ir mėginsime tai padaryti, remdamiesi pirmiausia Latvijos centri-

21

‹‹ Rodyti atgal
puslapių
Rodyti toliau ››

 
   
   
2005 - 2006 © c4 dizainas ir programavimas giriaus