Palemono prologas
Visi ligšioliniai autoriai, tyrinėję Palemono legendą, pabrėždavo politines, socialines ir netgi ekonomines legendos sukūrimo aplinkybes. Kitaip tariant, visi uolūs tyrinėtojai kalbėjo apie legendą, tačiau niekas nebandė kalbėti iš pačios legendos. Taigi jau iškyla teksto aiškinimo problema. Sakydamas, jog šią legendą sukūrė gyvas pasaulio liudininkas, konkretus autorius, kuris gyveno, rašė, mylėjo ir mirė, teigiu tezę, jog legenda buvo kuriama pasitelkus į pagalbą neginčijamą autoritetą. Vadinasi, siūlau biblinę legendos aiškinimo paradigmą. Ši mintis kilo dėl paprasčiausio atsitiktinumo. M. Jučas, remdamasis T. Sučickiu, teigė, jog nuo Palemono iki Gedimino nurodyta 14 kartų.1 Tačiau tai niekas kita, kaip biblinio laiko motyvas. Juk Evangelijoje pagal Matą pasakyta: nuo Abraomo iki Dovydo iš viso keturiolika kartų, nuo Dovydo iki ištrėmimo į Babiloną - keturiolika kartų, nuo ištrėmimo j Babiloną iki Kristaus - keturiolika kartų.
Derėtų kalbėti apie mąstymo archetipus. Nojaus arka - tai pasaulinio tvano momentas. Nojus išsigelbėjo su savo trimis sūnumis - Semu, Chamu ir Jafetu - ir apgyvendino atnaujintą žemę. Jie tapo žmonijos protėviais po tvano atsigavusioje žemėje. Palemonas taip pat atkeliavo vandeniu, tik, skirtingai nei Nojus, į laivą pasiima ne paukščius ir žvėris, bet 500 garsių bajorų. Lietuva tampa atnaujinta žeme, o Palemonas ir jo sūnūs - Lietuvos bajorų protėviais. Taip legitimuojama kilmingųjų luomo genealogija. "Dievas laimino Nojų ir jo sūnus ir jiems tarė: "Veiskitės ir dauginkitės ir pripildykite žemę" (Pr. 9, 1). Taip "veisėsi" ir Palemono giminė: "Prie šitų upių - prie Dubysos, prie Nemuno ir prie Jūros - apsigyveno ir ėmė daugintis"2. Senieji bajorų protėviai užpildė Lietuvos žemę.
Legendos autoriui Nemunas tapo Jordano, didžiausios Palestinos upės, prototipu. Nemuno bangas skrodžiantis Palemono laivas - tai kelionės simbolis, perėjimas per gyvenimą ir per mirtį3. Nojus išsigelbsti nuo pasaulio tvano, o Palemonas - nuo tokio pat žiauraus ir negailes- |