| vietos skirta krikščionių Bažnyčios (katalikų, unitų, evagelikų, stačiatikių) istorijai Lietuvoje, įvairių konfesijų tarpusavio kovoms, taip pat žydų istorijos šaltiniams. Suminėti svarbiausi falsifikatai. Daugiausią vertinimų yra Lietuvos istorijos studijų apžvalgoje (Janas Dlugoszas, Mykolas Lietuvis, Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Motiejus Stryjkowskis, Teodoras Narbutas).
Albertas Vijūkas-Kojelavičius Jurgiui Ordai visų pirma įdomus tuo, kad buvo pirmasis lietuvių autorius, pasisakęs prieš tuo metu itin paplitusią legendą apie lietuvių kilmę iš romėnų. Pasak Jurgio Ordos, šis autorius buvo "žmogus, kuris tiems laikams turėjo didelę kriticizmo dozę". Tiesa, čia pat pažymi, kad jis sukūrė savą lietuvių kilmės teoriją, kildinęs lietuvius iš senovės herulių, o šią jo teoriją dar XIX a. pirmoje pusėje pripažino Joachimas Lelewelis. Pažymėtina tai, kad Albertas Vijūkas-Kojelavičius Jurgiui Ordai įdomus ne tiek kaip "Lietuvos istorijos" autorius, kiek kaip įžymus heraldikas. Paminėtas ne tik jo rašinys apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbus, bet ir genealoginiai rašiniai apie Radvilas, Chodkevičius, Sapiegas. Iš tų studijų Jurgis Orda iškelia tik tai, kad Albertas Vijūkas-Kojelavičius paneigė legendas apie labai seną Radvilų giminės kilmę, dėl to nusipelnė Radvilų, bandžiusių supirkti ir sunaikinti kuo daugiau tos studijos egzempliorių, neapykantos. Jurgis Orda mini taip pat šio autoriaus studijas iš bažnyčios istorijos Lietuvoje, apie 1648-1649 m. karus su kazokais. Jurgis Orda savo studijoje, lyginant su kitais jo aptariamais autoriais, daugiausia vietos ir dėmesio skiria Albertui Vijūkui-Kojelavičiui, laikydamas jį "paskutiniu stambiausiu Lietuvos istoriku iki XVIII a. pabaigos, nes žymusis Naruševičius, veikalo "Historija Naroda Polskiego" autorius, Lietuvos ir Rusios istorija domėjosi tik pakeliui su Lenkijos istorija". Ir čia pat pabrėžia, kad Albertas Vijūkas-Kojelavičius turėjo žymių pasekėjų heraldikos ir genealogijos srityje. Pirmasis tų pasekėjų minimas Kasparas Neseckis, kuris keturių dalių rašinyje "Korona Polska" Lietuvos bajorijai paskyrė ne mažiau vietos kaip Lenkijos bajorijai. Kasparo Neseckio veikalai Jurgiui Ordai yra darbštumo pavyzdys ir lyginant su amžininkais jis buvęs daug kritiškesnis, nepasidavęs įtakingų asmenų spaudimui, tik buvęs atlaidesnis dvasinio luomo asmenims negu pasauliečiams. Dar aptaria Stanislawo Czaplinskio, Kazimiero Kognovickio, Wojcecho Wincento Weliondos genealogijos bei heraldikos studijas. Apie pastarąjį autorių Jurgis Orda pasako štai ką: svarbiausias jo penkiatomės studijos "Heraldyka czyli opisanie familij i krwi zwiazku rodowitej szlachty polskiej i W. K. Litewskiego z ich herbami" prioritetas yra tame, jog joje yra sudėta medžiaga apie tas šeimas, kurių nemini kiti heraldikai, tačiau |