Tačiau būtent XVI a. pradžios įvykiai parodė, jog LDK feodalinės viršūnės konsolidacinis procesas jau nebesustabdomas, išardyti šalies vienybę pasidarė sunku netgi tokiai įtakingai jėgai, kaip jau tuo metu galingai Rusijos valstybei.

Kunigaikščio M. Glinskio 1508 m. maište, kurį tiesiogiai rėmė Vasilijus III, dalyvavo daugiausia gudai⁵¹, tačiau tai visiškai nerodo, jog maištas buvo nacionalinio-išsivaduojamojo pobūdžio⁵². Kunigaikštis M. Glinskis iš pradžių išbandė savo jėgas Lietuvoje, tačiau visur sutiko pasipriešinimą, nors ir nedidelį, dar neorganizuotą. Glinskiai valdė daugiausia rusiškas žemes⁵³, į kur ir buvo surinktos pradinės maištininkų jėgos. Įsiveržę į Lietuvą, jie siekė patraukti į savo pusę ne tik gudus, bet ir lietuvius, tiek geruoju, papirkimais, tiek grasinimais⁵⁴. Maištas apėmė didžiulę teritoriją: nuo Kijevo, Turovo ir Slucko pietuose, Slonimo, Minsko ir Naugarduko vakaruose ir Smolensko rytuose. Tačiau ne visi šio didžiulio trikampio gyventojai rėmė maištininkus ir kovojo prieš katalikybės įtvirtinimą jų žemėse bei prijungimą prie Maskvos didžiosios kunigaikštystės⁵⁵. Atvirkščiai, nors LDK ir jos gudiškose žemėse dar 1508 m. pavasarį tvyrojo visiškas pasimetimas⁵⁶₎ maištininkų puolamos tvirtovės buvo be didesnės apsaugos⁵⁷, tačiau

рые /.../ на его милость, не для веры святой, повставали умыслили, так и на вашу милость, сыновь его милости, пановь нашихь, милостливыхь“.).

⁵⁰ Akta Aleksandra, króla Polskiego, Wielkiego księcia Litewskiego (1501-1506). Kraków, 1927. N. 45. S. 45 ("/.../ ad statum ducatum Lithuaniae /.../ quo variae gentes diversae religionis ritasque diversi continentur, et ideo ad tumultum procliviores.").

⁵¹ Acta Tomiciana. Posnaniae, 1857. T. 7. N. 36. S. 261-262.; Kronika Bernarda Wapowskiego z Radochoniec. Część ostatnia. Kraków, 1874. S. 77.

⁵² Žr. 14 išnašą.

⁵³ Boniecki A. Poczet rodów w Wielkiem księstwie litewskiem w XV i XVI wieku. Warszawa, 1883. S. 63-65.

⁵⁴ Decjusz J. L, Księga o czasach króla Zygmunta. Warszawa, 1960 (toliau - Decjusz J. L, Ksiega...). S. 34; Kronika Bernarda Wapowskiego z Radochoniec. S. 77.; ПСРЛ. T. 32. C. 102.; T. 35. C. 167.

⁵⁵ Зимин А.А. Россия на пороге…C. 89. A. Ziminas ir kiti, pagrįsdami nacionalinės išsivaduojamosios kovos tezę, rašo, jog sukilimas pralaimėjo todėl, kad M.Glinskis nesirėmė antilietuviškai nusiteikusiomis liaudies masėmis. Tačiau šios tezės autoriai nepagrindžia jokiais šaltiniais.

⁵⁶ Garbacik J. Materiały do dziejów dyplomacji polskiej z lat 1486-1516. (Kodeks Zagrzebski). Wrocław, 1966. N. 50. S. 159. (Ponų taryba Žygimantui II rašė: „Ktora przygoda gdysz udzielala wielką zamyeszką y burzenye myędzy wschythkymy lyudzmy onego panstwa /.../).; LM. Kn. 7. L. 146 (M. Glinskis Vasilijui III rašė: "Казали есмо загоны пустити, а то для того абы замешка в земли стала а собранье бы земское расторгано.“).; A3P. T. 2. N. 20.

⁵⁷ LM. Kn. 7. L. 146 (M.Glinskis III rašė: “в городе (Минске – Р.T.) прыбылыхь людей никаковыхь нет только жолнеры”).