tūros - sąvoka. Nepaisant tokio universalaus literatūros supratimo, nebuvo parašyta nė vienos literatūros istorijos knygos, paremtos tokia literatūros samprata. Literatūros teorija ėjo savo keliu, o literatūros istorija ieškojo kito­kio kelio.

Kokio kelio ieškojo literatūros istorija, matysime pasidomėję iki šiol išleistais lietuvių literatūros istorijos va­dovėliais ir stambesniais veikalais. Tai būtų:

1.Jono Šliūpo "Lietuviškieji raštai ir raštininkai" (1890 m.).

2.Maironio "Trumpa lietuvių rašliavos apžvalga" (1906 m.).

3.Juozo Gabrio-Paršaičio "Lietuvių literatūros apžvalga" (2 d., 1913-1916 m., II leid. 1924 m.).

4.Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės "Lietuvių literatūros istorijos konspektas" (1918 m.).

5.Mykolo Biržiškos "Mūsų raštų istorija" (1920 m., papild. leid. 1925 m.).

6. Albino Iešmantos (ir žmonos) "Lietuvių literatūros istorija" (1923 m.).

7.Vinco Zajančkausko "Lietuvių literatūros vadovėlis" (1924 m.).

8.Zigmo Kuzmickio "Lietuvių literatūra" (5 d., 1931-1934 m.).

9.Vinco Mykolaičio-Putino "Naujoji lietuvių literatūra" (d. 1, 1936 m.).

10.Motiejaus Miškinio "Lietuvių literatūra" (d. 1, 1939 m.).

11.Lietuvių literatūros istorija (4 t., 1957-1968 m.; red. K. Korsakas).

12.Lietuvių literatūros istorija (rusų k., 1977 m.; red. J. Lankutis).

13.Lietuvių literatūros istorija (2 t., 1979-1982 m.; red. J. Lankutis).

14.Jurgio Lebedžio "Senoji lietuvių literatūra" (1977 m.).

15.Jono Riškaus "Lietuvių literatūra. XIX a. pirmoji pusė" (1982 m.).

16.Prano Naujokaičio "Lietuvių literatūros istorija" (4 t., 1972-1976 m.).

17.Lietuvių egzodo literatūra 1945-1990 (1982 m., red. K. Bradūnas ir R. Šilbajoris).

I. Literatūra ir tautosaka

Taigi nuo to, kaip suprasime literatūrą, priklausys ir literatūros istorijos objektas. Paprasčiausias pavyzdys - litera­tūros ir tautosakos santykis. Jei literatūrą suvoksime kaip sakytinę ir rašytinę žodinę kūrybą, tai ji apims ir tauto­saką. Sakysime, Z. Kuzmickis savo penkiatomio vadovėlio I tomą skiria tautosakai, kadangi, jo manymu, literatū­rą sudaro tau-