Iš čia kyla nedviprasmiška išvada, kad rentos norma dvaro buvo nustatoma nepriklausomai nuo baudžiavinio ūkio turtinio pajėgumo. Ją, matyti, sąlygojo ne vien ariamos ir visos žemės dydis, bet ir apskritai valstiečių sugebėjimas ūkininkauti. Tą mintį vienaip ar kitaip turėtų pakoreguoti tolesnis nagrinėjimas. Šalia to, dar galima pastebėti, kad derliaus, tenkančio vienam darbingam gyventojui kiekiu iš esmės abiejų apskričių III grupės ūkiui, lyginant su II grupės ūkiais, pastebimai atsilieka, ypač rugių ir bulvių atžvilgiu, o avižų ir bulvių daugiausia vienam darbingam asmeniui yra I ūkių grupėje. Galima manyti, kad ūkio turtinės pajamos sąlygojo jo pasėlių ir derliaus kiekį priklausomai nuo žmonių, ypač darbingo amžiaus, skaičiaus. Turtingesniuose ūkiuose (III grupės), turinčiuose daugiau ne tik darbingų, bet apskritai žmonių, matyti, buvo orientuojamasi į papildomus gyvenimo šaltinius: verslus, didesnes pardavimo-pirkimo galimybes, nors tiesiogiai ir neatsispindinčias šaltinių informacijoje.

Atskirai svarbu būtų palyginti lažinių ir činšinių ūkių materialinę padėtį, jų mokamų prievolių dydį, tačiau činšinių valstiečių ūkių statistinė imtis palyginti nėra didelė, o antra absoliuti jų dauguma pakliuvo į Vilniaus apskrities ir II ūkių grupę (59 kiemai) ir III (45 kiemai), maža dalis (12 kiemų) – į I Vilniaus apskrities ūkių grupę. Dysnos apskrities valstiečių ūkių grupėse. Jų tik po kelis - todėl minėtas lyginimas pagal apskritis atskirai būtų nekorektiškas, pakanka palyginti tų ūkių visumą pagal šias 2 kategorijas (kartu į palyginimą galima įtraukti ir nežymų (17) pusiau lažinių ūkių skaičių).

4 lentelė.

* Lentelė sudaryta medžiagos, nurodytos po 1 lentele, pagrindu.