Talino konferencijoje Suomija sutiko dalyvauti tik tuomet, kai Estija ir Latvija pažadėjo paremti Karelijos sukilėlius. Per pasitarimus su R. Holsčiu gruodžio pradžioje K. Zarinis davė aiškiai suprasti, kad Suomijai sutikus apsvarstyti Vilniaus klausimą Talino konferencijoje, bus galima joje pasitarti ir dėl Karelijos⁵⁷. Gruodžio 7 d. Latvija pranešė Tautų Sąjungai, jog palaikys Suomijos Pasiūlymą apsvarstyti Karelijos klausimą Tautų Sąjungoje⁵⁸ (tą patį padarė ir Estija). Netrukus po to Suomija ir nusprendė siųsti savo atstovus į Talino konferenciją.

Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrų konferencija Taline įvyko gruodžio 16—18 d. Joje Lietuvai atstovavę užsienio reikalų viceministras P. KIimas ir Steigiamojo seimo narys V. Jurgutis (J. Purickis atsistatydino gruodžio 9 d.) pranešė, kad Lietuva yra pasiryžusi atmesti Himanso projektą. Tokią poziciją ryžtingai parėmė Latvijos užsienio reikalų ministras Z. Mejerovicas. Pats P. Klimas apie tai rasė: "Mejerovičius mus stipriai palaikė, pabrėždamas, kad yra Entantės šalyse pastangų Lietuvą atiduoti Lenkijai ..." ⁵⁹. Matydami tvirtą Lietuvos, taip pat Latvijos nusistatymą, Suomijos ir Estijos užsienio reikalų ministrai R. Holstis ir A. Pijpas nebegynė Himanso projekto ir neprieštaravo jo atmetimui.

Tačiau tiek R. Holstis, tiek A. Pijpas reikalavo į kitas Baltijos šalių konferencijas kviesti ir Lenkiją, pažymėdami, kad ji turi įeiti į Baltijos sąjungą. Su tuo nesutiko Lietuvos atstovai. Juos palaikė Z. Mejerovicas, nurodęs, jog Lenkiją galima bus kviesti tik tuomet, kai tam neprieštaraus nė viena Baltijos valstybė⁶⁰.