| duos jai pakankamai lėšų Aukštiesiems kursams laikyti"27. Tačiau aukštajai mokyklai atidaryti reikėjo pinigų, ir rašte prašoma išrūpnti 80 000 auksinų (30 000 knygoms ir 50 000 mokymo priemonėms įsigyti) valstybės pašalpą, nes be jos „būtų sunku pradėti savo darbą, kuris yra reikalingas mūsų kraštui". Pridėjęs lydraštį, Aukštųjų mokslų draugijos ir Aukštųjų kursų įstatus, švietimo ministras šį raštą 1920 m. sausio 3 d. persiuntė ministrui pirmininkui. Lydraštyje švietimo ministras rašė, jog „pritardama Aukštųjų mokslų draugijos tarybos prašymui, Ministerija prašo skubiai apsvarstyti jį Ministerių kabineto posėdį"28. Norėdama kuo greičiau atidaryti Aukštuosius kursus, Aukštųjų mokslų draugijos taryba nutarė nelaukti, kol valstybės pašalpos klausimas bus išspręstas vyriausybės instancijose, ir 1920 m. sausio 2 d. kreipėsi į Prekybos ir pramonės banką, kad paskolintų pusei metų 30 000 auksinų, o kaip garantiją pridėjo visų tarybos narių pasirašytą vekselį29. Taip savo atsakomybe pasiskolinę pinigų, aukštosios mokyklos steigėjai komandiravo T. Ivanauską iki 1920 m. sausio 20 d. į Vokietiją nupirkti būtiniausių knygų ir mokymo priemonių30. Ministrų kabinetas 1920 m. sausio 5 d. nutarė leisti Švietimo ministerijai duoti 25 000 auksinų kreditą Aukštiesiems kursams išlaikyti31. Aukštųjų mokslų draugijos tarybos narys L. Vailionis šią pašalpą 1920 m. sausio 22 d. atsiėmė iš Švietimo ministerijos32. Aukštųjų mokslų draugijos taryba 1920 m. vasario 24 d. kreipėsi į švietimo ministrą prašydama patvirtinti loterijos taisykles ir leisti ją pradėti33. 1920 m. kovo 16 d. Aukštiesiems kursams 20 000 auksinų paaukojo Kooperatyvų bendrovė34. Taip buvo sukauptos lėšos Aukštųjų kursų veiklos pradžiai.
Be lėšų, aukštosios mokyklos darbui dar reikėjo daug kitų materialinių dalykų. Nors dar neturėjo Aukštieji kursai savo žinioje nė vieno kambario, jų vadovas Z. Žemaitis 1920 m. pradžioje susirūpinęs ieškojo baldų aukštajai mokyklai: „Aukštieji kursai, labai stigdami baldų ir lėšų stokos dėlei nepajėgdami jų įsigyti, šiuomi kreipiasi į plentų, vandens kelių ir uostų valdybą, prašydami perleisti Aukštųjų kursų reikalams, jei rastų galimu dovanai arba už minimalią kainą, esamus valdybos sandėliuose aplūžusius baldus"35. Netrukus jis tuo pačiu adresu vėl rašė: „Turimomis žiniomis plentų, vandens kelių ir uostų valdybos sandėliuose yra nemaža stalų ir kitokių rakandų, vokiečių paliktų. Tuo tarpu Aukštieji kursai yra labai reikalingi stalų, taburečių, spintų, praustuvų, kibirų ir kitų smulkių daiktų zoologijos bei botanikos kabinetams įtaisyti ir neturi galimybės greitu laiku įsigyti tų daiktų. Todėl šiuomi turime garbės prašyti valdybos neatsisakyti paskolinti Aukštiesiems kursams 5-8 stalus, 25-30 taburečių, 2-3 spintas ir 2-3 praustuvus"36. Taip buvo sukurta šiokia tokia materialinė bazė ir pasirengta mokymo procesui. |