|
Apskrities bajorų
susirinkimas |
Gubernijos bajorų
susirinkimas |
Apskrities bajorų vadovas.
Gubernijos bajorų vadovas |
Gubernijos deputatų susirinkimas |
| Dalyvavimo galimybės |
|
Kategorijos:
1) Dalyvavimas susirinkime (visi nuo 21 metų vyriškos lyties kilminiai bajorai, įrašyti į gubernijos genealoginę knygą)
2) Dalyvavimas turint pasyvią rinkimų teisę (pirmo punkto sąlygos ir ne mažiau kaip 100 rb. metinės pajamos arba ordino, valstybinės tarnybos rango, išsilavinimo turėjimas)
3) Dalyvavimas turint aktyvią rinkimų teisę (pirmojo punkto sąlygos ir turto cenzas; 1861 m. valdyti ne mažiau kaip 100 laikinai atliekančių prievolę valstiečių;1870 m. – 200–600 dešimtinių žemės arba 15 tūkst. rb. vertės turtas; 1890 m. – 150–550 dešimtinių žemės) |
Apskrities bajorų vadovas renkamas gubernijos susirinkimo, tvirtinamas gubernatoriaus.
Gubernijos bajorų vadovas renkamas gubernijos bajorų susirinkimo, tvirtinamas imperatoriaus |
Sudėtis pagal įstatymą:
gubernijos bajorų vadovas (nuo 1888 m. visi gubernijos apskričių bajorų vadovai) ir vienas renkamas atstovas nuo kiekvienos apskrities |
| Svarbiausios funkcijos |
|
Apskrities bajorų sąrašo tikrinimas.
Tų bajorų, kurie galėjo dalyvauti susirinkimuose, teisių aiškinimas.
Išankstinis kai kurių klausimų aptarimas |
Ankstesnių sprendimų vykdymo ataskaitų išklausymas.
Įvairių einamųjų reikalų aptarimas.
Renkamų korporacinių institucijų pareigūnų rinkimas.
Prašymų ir skundų parengimas ir įteikimas per bajorų vadovus vietinei caro administracijai, ministrams ir imperatoriui |
Genealoginių knygų tvarkymas.
Dvarininkų, turinčių teisę dalyvauti susirinkimuose, sąrašų tikrinimas.
Bendruomenės narių elgesio stebėjimas.
Bajorų, norinčių tarnauti valstybei, charakteristikų rašymas.
Susirinkimų nutarimų vykdymas.
Tiesioginis bajorų prašymų ir skundų įteikimas |
Genealoginių knygų tvarkymas.
Nepageidaujamų ar prasižengusių bajorų šalinimas iš susirinkimų.
Medžiagos tvarkymas prieš gubernijos bajorų susirinkimą.
Vyriausybės paklausimų, įteiktų bajorijai aptarti, svarstymas |
Lentelė sudaryta pagal: A. Корелин. Дворянство в пореформенной России 1861–1904 г. г. Москва, 1979. Р. 133–134.
Nikolajaus I pasitikėjimas aukštuomene. Tačiau bajorijai ir vėliau buvo teikiami didesni prioritetai, jai sudaromos kur kas geresnės sąlygos kilti karjeros laiptais.
Bendras kilminės bajorijos skaičius valstybinėje tarnyboje su pertraukomis mažėjo, tačiau ji vis dar sudarė didelį tarnautojų procentą. Valstybės taryboje kilminių bajorų XIX a. antrojoje pusėje–XX a. pradžioje sumažėjo 15 proc. (1853 m. 98,2 proc., 1917 m. – 83,5 proc.), tarp ministrų ir valdytojų – 29 proc. (1853 m. 100 proc., 1917 m. – 71,4 proc.), senatorių – 14 proc. (1853 m. 94,6 proc., 1917 m. – 80,8 proc.), ministrų pavaduotojų, vyriausiųjų valdybų viršininkų, departamentų direktorių – beveik 9 proc. (1853 m. 86,4 proc., 1917 m. – 68,5 proc.), gubernatorių – beveik 10 proc. (1853 m. 100 proc., 1917 m. – 90,6 proc.), diplomatinių atstovų – apie 16 proc. (1853 m. 100 proc., 1917 m. – 84,4 proc.)24. Taigi matome, kad bajorija išlaikė stiprias pozicijas valstybiniame aparate. Gausus aukštuomenės luomo
______________________________________________________
24 Б. Б. Дубенцов, С. В. Куликов. Социальная эволюция высшей царской бюрократии во второй половине XIX–начале XX в. в. // Проблемы социально-экономической и политической истории…, p. 74–83. |
dizainas ir programavimas giriaus