| kvietė latvių spauda.19 1900 m. Rygos lietuviai kreipėsi į latvių blaivybės draugiją „Auseklis“ prašydami, kad ji savo vardu įteiktų prašymą dėl lietuviško spektaklio parodymo. „Auseklis“ mielai sutiko, bet įteiktą prašymą Rygos valdžia atmetė. Gubernatūroje dirbęs F. Krauklis pasiūlė lietuviams stoti į „Auseklio“ draugiją, kad, sudarydami žymią šios draugijos narių dalį, galėtų pasinaudoti jos įstatų teikiama teise organizuoti renginius visomis kalbomis. Taip buvo padaryta, ir 1900 m. buvo gautas leidimas. Taigi latvių pagalba 1902 m. įvyko antrasis Rygos lietuvių spektaklis – komedija „Dėdė atvažiavo“.20 Rygos lietuvių ir latvių kultūros veikėjų bendradarbiavimas sustiprėjo, vos panaikinus spaudos draudimą. Rygos lietuvių „Žvaigždės“ draugija daug kartų rengė savo spektaklius ir metinius susirinkimus Latvių teatro ir latvių draugijos salėse.21 Be to, į latvių laikraščius paprastai buvo duodami skelbimai apie „Žvaigždės“ renginius.22 Latvių draugijos ir materialiai rėmė „Žvaigždę“.23 „Žvaigždės“ draugija buvo žymiausia Rygos lietuvių draugija iš veikusiųjų po 1906 m. Pirmasis jos pirmininkas buvo A. Butkis, o nariai – tokie žymūs kultūros veikėjai kaip P. Mašiotas ir M. Šikšnys.24
Sėkmingai bendrą kalbą rasdavo gimnazistai. Mintaujos gimnazijos „Kūdikio“ draugijos nariai gana dažnai dalyvaudavo latvių gimnazistų susirinkimuose, rengdavo bendras akcijas.25 1899 m. latvių socialdemokratų iniciatyva Liepojoje įvyko bendra latvių ir lietuvių gegužinė.26 Latvių socialdemokratai apskritai propagavo tautų vienybės kovoje prieš carizmą idėją.27 Tiesa, moksleivių organizacijos tarpusavio ryšius dėl slaptumo palaikė tik per savo pirmininkus.28
Filadelfijoje 1906 m. vykusiame JAV lietuvių suvažiavime buvo pareikšta, kad „lietuviai ir latviai, kaipo broliškos tautos, nors laike keleto šimtmečių buvo atskirtos viena nuo kitos, dabar nori susijungti po viena autonomiška savivalda“29. 1905–1907 m. buvo labai siekiama lietuvių ir latvių solidarumo, netgi labiau negu Didžiosios ir Mažosios Lietuvos vienybės. Tikėtasi, kad tai gali būti atsvara lenkų kultūrinei įtakai, kurios buvo kratomasi. Suprantama, kad lietuvių veikėjai iškart pastebėjo, jog lenkai lietuvių ir latvių bendradarbiavimą vertina pavydžiai ir įtariai. Užsimezgę kontaktai ir bendradarbiavimas po 1905 m. revoliucijos jau nebedaug kokybiškai plėtėsi, buvo atsisakyta ir valstybinės sąjungos planų, kurie, tiesa, dar iškilo vėliau, Pirmojo pasaulinio karo metais.
Nuorodos:
1 Aušra. 1883. N. 6. P. 177–178.
2 Lietuvių nacionalinio išsivadavimo judėjimas (ligi 1904 metų). V., 1987. P. 238.
3 Vėbra R. Lietuvių tautinis atgimimas XIX amžiuje. Kaunas, 1992. P. 68.
4 Vėbra R. Lietuviškos spaudos draudimas 1864–1904 metais. Vilnius, 1996. P. 84.
5 Nastopka K. Lietuvių ir latvių literatūrų ryšiai. Vilnius, 1971. P. 56.
6 Merkys V. Knygnešių laikai 1864–1904. V., 1994. P. 144–145; K. Nastopka. Min. veik. P. 54.
7 Nastopka K. Min. veik. P. 150.
8 Blanks E. Latviešu tautiska kustība. Rīgā, 1921. Lpp. 132.
9 Ten pat.
10 Stalšans K. Latviešu un lietviešu austrumu apgabalu likteņi. Chicago, 1958. Lpp. 192.
11 Bukšs M. Latgaļu literaturas vēsture. München, 1957. Lpp. 150.
12 Merkys V. Min. veik. P. 187.
13 Merkys V. Lietuvos valstiečiai ir spauda XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje. Vilnius, 1982. P. 196. |
dizainas ir programavimas giriaus